Mineralų ir uolienų žodynas nuo A iki Ž

Tarptautinės mineralogijos asociacijos (IMA) mineralų sąraše 2026 m. lapkritį buvo 6252 mineralų rūšys, tačiau ametisto, labradorito ir jaspio tarp jų nėra [1]. Ametistas yra kvarco atmaina, labradoritas yra plagioklazų sudėties eilės atkarpa, o jaspis dažnai laikomas uoliena [2, 3, 4]. Jei akmuo turi puslapį mūsų akmenų enciklopedijoje, jo pavadinimas yra nuoroda į tą puslapį.

Nuo agato iki berilo

Agatas yra sluoksniuotas chalcedonas, kvarco atmaina. Pavadinimą jis gavo pagal Achato upę Sicilijoje [6, 7].

Agregatas mineralogijoje yra mineralų sankaupa, sudaranti uolieną arba jos dalį. Jis gali būti vienmineralis, pavyzdžiui, marmuras, arba daugiamineralis, pavyzdžiui, granitas [5].

Almandinas yra granatų grupės mineralas, geležies ir aliuminio silikatas Fe3Al2(SiO4)3, dažniausiai violetiškai raudonos spalvos [1, 8]. Latvijoje jo kristalai dažnai matomi rieduliuose [9].

Amazonitas yra melsvai žalias arba žalias mikroklinas, taigi kalio lauko špato atmaina [10, 11].

Ametistas yra violetinė kvarco atmaina, o ne atskira mineralų rūšis [2, 12].

Amonitas yra išnykusio jūrų galvakojo fosilija. Jo kriauklė gali būti išlikusi kaip kalcitas ar aragonitas, o piritizuotuose amonituose ją pakeitė piritas [13].

Amorfinė medžiaga nėra kristalinė: jos atomai ar molekulės išsidėstę chaotiškai [14]. Amorfiniai yra ir natūralūs stiklai, kartais vadinami mineraloidais [15].

Anhidritas yra vandens neturintis kalcio sulfatas CaSO4, Latvijoje randamas gipso uolienose [16]. Šviesiai melsvai pilkas anhidritas iš Peru parduodamas angelito pavadinimu [13].

Apatitas yra kalcio fosfatų mineralų grupė su fluoru, chloru arba hidroksilo grupe [13].

Aragonitas yra kalcio karbonatas CaCO3, kaip ir kalcitas, tik su kita kristaline gardele. Aragonitas sudaro didelę perlų dalį ir moliuskų kriauklių perlamutro sluoksnį [15, 17].

Asterizmas yra žvaigždę primenantis šviesos spindulių efektas, matomas kai kuriuose mineraluose, ypač nušlifuotuose kabošonu, pavyzdžiui, rubine, safyre ir rožiniame kvarce [18].

Aventurinas yra kvarcas arba kvarcitas su smulkiais plokšteliniais intarpais; žaliajame aventurine jie yra fuksitas [13]. Jo žėrintį atspindį vadina aventurescencija [19].

Azuritas yra mėlynas vario karbonatas Cu3(CO3)2(OH)2, vario rūda ir pigmentas [1, 20].

Bazaltas yra tamsi, smulkiagrūdė arba stikliška uoliena iš plagioklazų ir piroksenų, labiausiai paplitusi išsiliejusi uoliena [21].

Berilas yra berylio ir aliuminio silikatas Be3Al2Si6O18 [1]. Jo atmainos yra žaliasis smaragdas, mėlynasis arba melsvai žaliasis akvamarinas ir rožinis morganitas [13, 22].

Nuo brangakmenių iki gintaro

Brangakmeniai yra reti išskirtinės spalvos, skaidrumo ir kietumo mineralai; vertingiausi yra deimantas, rubinas, safyras ir smaragdas [25]. Ribą tarp brangakmenių ir pusbrangių akmenų nustatė tradicija ir rinka [26], o platesne prasme brangakmeniais laikomi ir perlai bei gintaras [27].

Celestinas yra stroncio sulfatas SrSO4 [1]. Latvijoje jis randamas Salaspilio svitos gipso uolienose [23].

Citrinas yra geltona kvarco atmaina [24]. Natūralus citrinas yra retas, o didžioji dalis rinkoje parduodamo citrino yra kaitintas ametistas [13].

Deimantas yra gryna anglis C ir kietiausias Moso skalės mineralas, kurio kietumas 10 [1, 28].

Dolomitas yra kalcio ir magnio karbonatas CaMg(CO3)2, be to, taip vadinama ir nuosėdinė uoliena, kurią daugiausia sudaro šis mineralas [1, 29].

Druza yra kristalų sąauga, kurioje kristalai vienu galu priaugę prie uolienos, dažniausiai uolienos ertmėje [30, 31]. Ametisto ir kitų kvarco atmainų druzų rasite kategorijoje Druzos ir geodai.

Dūminis kvarcas yra kvarcas, kurio spalvą sukelia natūrali spinduliuotė iš aplinkinių uolienų. Tamsią, beveik nepermatomą atmainą vadina morionu [13, 32].

Gintaras yra suakmenėję spygliuočių sakai [33]. IMA mineralų sąraše jo nėra, o jo kietumas tik nuo 2 iki 2,5 [1, 34].

Nuo chalcedono iki hematito

Chalcedonas yra tanki, kriptokristalinė, smulkiai pluoštinė kvarco atmaina [45]. Platesne prasme taip vadinamos visos mikrokristalinio kvarco atmainos, pavyzdžiui, agatas, jaspis, chrizoprazas ir oniksas [7].

Chrizokola yra kintamos sudėties vario silikatas [1]. Ją dažnai stabilizuoja arba dažo, kad primintų turkį [13].

Epidotas yra žalias arba geltonas kalcio, aliuminio ir geležies silikatas, būdingas metamorfinėms uolienoms [1, 35].

Fluorescencija yra liuminescencija su trumpu pošvyčiu [36]. Reiškinys pavadintas fluorito vardu, kaip paaiškina straipsnis Akmenys, šviečiantys UV šviesoje [37].

Fluoritas yra įvairių spalvų kalcio fluoridas CaF2 [38].

Fosilija yra bet kokia gyvybės liekana, pėdsakas ar atspaudas, išlikęs Žemės plutoje nuo kurio nors praėjusio geologinio laikotarpio [39]. Kas rasta Latvijoje, skaitykite straipsnyje Fosilijos Latvijoje.

Gabras yra tamsi, stambiagrūdė giluminė uoliena [40]. Prekybos pavadinimu merlinitas taip pat parduodamas indigo gabras iš Madagaskaro [13].

Geoda paprastai yra tuščiaviduris, apvalus mineralinės medžiagos darinys, kurio vidų dažniausiai dengia kvarcas ar jo atmainos, pavyzdžiui, ametistas. Geodą galima atskirti nuo aplinkinės uolienos, nes ji turi tvirtą išorinį sluoksnį [43].

Gipsas yra kalcio sulfato dihidratas CaSO4·2H2O ir pagrindinė gipso uolienos sudedamoji dalis [44].

Gneisas yra metamorfinė, sluoksniuota uoliena, kurios pagrindinės sudedamosios dalys yra kvarcas, lauko špatas ir žėrutis [41]. Gneisai ir granitogneisai sudaro didžiąją dalį Latvijos riedulių [9].

Granatai yra silikatų mineralų grupė, kurios bendroji formulė X3Y2(SiO4)3 [13]. Žinomiausios rūšys yra almandinas, piropas, spesartinas, grosuliaras, andraditas ir uvarovitas [1].

Granitas yra magminė giluminė uoliena, kurios pagrindinės sudedamosios dalys yra kvarcas, lauko špatai ir tamsieji mineralai [42].

Haulitas yra kalcio borosilikatas, gamtoje baltas arba pilkšvai baltas su tamsiomis gyslomis, o dažytas haulitas parduodamas kaip turkio imitacija [1, 13].

Hematitas yra geležies oksidas Fe2O3, dar vadinamas raudonąja geležies rūda [46]. Hematitas gali būti juodas, raudonas, rudas ar sidabrinis, tačiau jo brūkšnys visada rausvas [47].

Nuo intalijos iki uolienos

Intalija yra gema su įraižytu, įgilintu atvaizdu, o senovėje gemos buvo naudojamos ir kaip antspaudai [50, 51].

Intarpas yra mineralo ar uolienos viduje esanti kita medžiaga [49], pavyzdžiui, rutilo adatos rutilo kvarce [13].

Iolitas, arba jolitas, yra kordieritas, metamorfinių uolienų mineralas, kurio skaidrios mėlynos atmainos yra brangakmeniai [13, 52].

Jaspis yra nepermatomas, dažniausiai raudonas ar rudas, priemaišų turtingas mikrokristalinis kvarcas. Akmenų apdirbėjai šį žodį vartoja ir kitoms nepermatomoms medžiagoms [4]: Dalmacijos jaspis, pavyzdžiui, yra magminė uoliena [13].

Kabošonas yra akmuo, nušlifuotas ne briaunomis, o suapvalintas iš vienos ar abiejų pusių [53]. Taip šlifuojami, pavyzdžiui, akmenys su asterizmu ir šatojancija [18, 54]. Suapvalintų akmenų rasite kategorijoje Poliruoti akmenys.

Kalcitas yra kalcio karbonatas CaCO3 ir pagrindinė klinties sudedamoji dalis [55].

Kalnų krištolu vadinamas bespalvis skaidrus kvarcas, ypač jo dideli skaidrūs kristalai [13, 56].

Kamėja yra apdirbtas, dažniausiai sluoksniuotas akmuo su reljefiniu atvaizdu [57]. Romėnai kamėjas daugiausia raižė sardonikse ir onikse, o karneolyje dažniau raižė intalijas antspaudiniams žiedams (daugiau straipsnyje Kamėja ir intalija) [58].

Karneolis yra oranžiškai raudona chalcedono atmaina, kurią nuspalvina geležies oksidai [13, 59].

Kianitas, dar vadinamas distenu, yra aliuminio silikatas Al2SiO5 [1, 60]. Jo kietumas išilgai kristalo yra nuo 4,5 iki 5, o skersai nuo 6,5 iki 7 [13].

Konkrecija dažniausiai yra apvali mineralų sankaupa, susidaranti nuosėdinėse uolienose [61]. Konkrecijoms priklauso septarijus, kurio plyšiai dažniausiai užpildyti kalcitu [13].

Korundas yra aliuminio oksidas Al2O3 [62]. Raudonasis korundas yra rubinas, o mėlynos, geltonos, žalios ir violetinės atmainos vadinamos safyrais [63, 64].

Kristalas yra atskiras kristalinės medžiagos gabalas [65], kurio dalelės sudaro kristalinę gardelę: taisyklingą erdvinę tvarką, kuri kartojasi trimis kryptimis [66]. Kristalu taip pat vadinamas ypač skaidrus stiklas, o natūralių kristalų rasite kategorijoje Neapdoroti akmenys.

Kunzitas yra rožinė ar alyvinė spodumeno atmaina [13], ir IMA gairėse šis pavadinimas minimas kaip atmainos, ne rūšies [15].

Kvarcas yra silicio dioksidas SiO2, vienas iš labiausiai paplitusių uolienas sudarančių mineralų su daugeliu atmainų, įskaitant ametistą, citriną ir kalnų krištolą [68].

Kvarcitas yra metamorfinė uoliena, kurią daugiausia sudaro kvarcas ir kuri susidarė iš smėlio ir smiltainių [67].

Smūginis stiklas yra natūralus stiklas, susidaręs meteoritui atsitrenkus į Žemę ir išlydžius uolieną. Toks yra Libijos dykumos stiklas, susidaręs prieš maždaug 29 milijonus metų [13].

Uoliena yra tam tikros sudėties ir sandaros mineralų agregatas, susidaręs vykstant geologiniams procesams ir sudarantis savarankišką kūną. Pagal kilmę uolienos skirstomos į magmines, nuosėdines ir metamorfines [48]. Daugiau skaitykite straipsniuose Akmenų rūšys ir Mineralas, uoliena ar kristalas.

Nuo labradorescencijos iki riedulio

Labradorescencija yra melsvas arba žalsvas spalvų žėrėjimas, kurį sukelia šviesos interferencija mikroskopiškai plonuose sluoksneliuose labradorito viduje [70, 71].

Labradoritas yra plagioklazų lauko špatas, kuriame albito ir anortito santykis yra nuo 30:70 iki 50:50, ir atskira IMA rūšis jis nėra [1, 3]. Latvių žodynuose šiuo žodžiu vadinama ir gabro atmaina, kurioje daugiausia yra labradoro [69].

Larimaras yra mėlyna pektolito atmaina [13]. Pats pektolitas NaCa2Si3O8(OH) yra IMA mineralų rūšis [1].

Lauko špatai yra viena pagrindinių uolienas sudarančių mineralų grupių: aliuminio silikatai su kaliu, natriu arba kalciu [74]. Jiems priklauso mėnulio akmuo, amazonitas, labradoritas ir saulės akmuo [13].

Lazuritas yra mėlynas silikatų mineralas su siera ir atskira IMA rūšis [1]. Akmuo, parduodamas kaip lazuritas arba lapis lazuli, yra uoliena, kurioje be lazurito dažnai yra kalcito ir pirito [13].

Ledas yra kietos būsenos vanduo [75], o IMA sąraše jis yra mineralas, kurio formulė H2O [1]. Ledo kristalai sudaro ir snaiges [76].

Ar žinojote? IMA gairėse mineralas apibrėžiamas kaip gamtoje randama kieta medžiaga, todėl ledas yra mineralas, o skystas vanduo nėra [15]. Vis dėlto sąraše yra skystas metalas gyvsidabris, kuris mineralu buvo pripažintas dar prieš įkuriant IMA [1, 77].

Magminės uolienos susidaro kristalizuojantis išsilydžiusiai silikatinei masei, arba magmai [48]. Pavyzdžiui, giluminė uoliena gabras yra stambiagrūdė, o išsiliejusi uoliena bazaltas yra smulkiagrūdė arba stikliška [21, 40].

Malachitas yra ryškiai žalias vario karbonatas Cu2CO3(OH)2 su koncentrinėmis įvairių žalių atspalvių juostomis [78].

Marmuras yra metamorfinė uoliena, susidariusi klinčiai ar dolomitui persikristalizavus [79].

Mėnulio akmuo yra lauko špatas, sudarytas iš plonų ortoklazo ir albito sluoksnelių [13]. Šie sluoksneliai sukuria švelnų, baltą ar melsvą, tarsi plaukiojantį žėrėjimą, vadinamą aduliarescencija [80].

Metamorfinės uolienos susidaro, kai Žemės plutoje uolienos persikristalizuoja, prisitaikydamos prie fizinių ir cheminių sąlygų pokyčių [48]. Tokios yra gneisas, marmuras ir kvarcitas [41, 67, 79].

Meteoritas yra iš tarpplanetinės erdvės nukritęs kūnas, kuris atmosferoje visiškai nesuskilo [81]. Pagal sudėtį skiriami geležiniai, akmeniniai ir geležiniai akmeniniai meteoritai [13].

Mineralas yra gamtoje randama kieta medžiaga, susidariusi vykstant geologiniams procesams Žemėje ar kituose dangaus kūnuose. Mineralų rūšis yra tam tikros cheminės sudėties ir kristalografinių savybių mineralas [15], o naujas rūšis patvirtina IMA [1].

Mineraloidas yra mineralui panaši natūrali geologinė medžiaga be kristalinės sandaros arba be pakankamai apibrėžtos sudėties, pavyzdžiui, vulkaninis stiklas [82]. Mūsų enciklopedijoje mineraloidu vadinamas ir šungitas [13].

Moldavitas yra žalias natūralus stiklas, susidaręs maždaug prieš 15 milijonų metų per meteorito smūgį dabartinio Rieso kraterio vietoje Pietų Vokietijoje. Smūgis išsviedė išsilydžiusią uolieną į atmosferą, ir ji nukrito už šimtų kilometrų, daugiausia dabartinėje Čekijoje, todėl moldavitas priskiriamas tektitams [13, 83].

Moso skalė yra santykinė kietumo skalė nuo 1 iki 10, kurioje kiekvienas mineralas gali subraižyti visus, kurių skaičius mažesnis: talkas 1, gipsas 2, kalcitas 3, fluoritas 4, apatitas 5, ortoklazas 6, kvarcas 7, topazas 8, korundas 9 ir deimantas 10. Žingsniai tarp skalės skaičių nėra vienodi [28]. Akmenų kietumą rasite ir mūsų priežiūros lentelėje.

Riedulys yra nuo kietos uolienos atskilęs, suapvalintas gabalas, kurio skersmuo viršija 10 cm [72]. Didžiausi, kurių antžeminės dalies tūris yra bent 10 kubinių metrų, vadinami didžiaisiais akmenimis, o Latvijoje jie yra saugomi gamtos paminklai [73].

Nuo atmainos iki pseudomorfozės

Atmaina yra mineralas, kuris nuo tipiško skiriasi spalva, kristalų forma ar nedideliais sudėties skirtumais: rubinas yra korundo atmaina, o ametistas yra kvarco atmaina [2]. Atmainų pavadinimų IMA nereguliuoja [15].

Nefritas yra uoliena iš tankiai susipynusių aktinolito ir tremolito eilės amfibolų skaidulų. Kartu su žadeitu vadinamas žadu, tačiau tai skirtingos medžiagos [13, 84].

Nuosėdinės uolienos susidaro paviršiaus sąlygomis iš kitų uolienų irimo produktų [48], o joms priklauso, pavyzdžiui, smiltainis, klintis ir dolomitas [29, 85, 86].

Obsidianas yra vulkaninis stiklas, susidarantis, kai lava atvėsta taip greitai, kad atomai nespėja išsidėstyti kristalinėje gardelėje [13], todėl jis priskiriamas mineraloidams [82].

Oniksas yra agato, taigi chalcedono, atmaina su tiesiais, lygiagrečiais, dažniausiai juodais ir baltais sluoksniais [7, 87, 109]. Juodasis oniksas rinkoje dažniausiai yra dažytas chalcedonas, o onikso marmuras yra daug minkštesnis juostuotas kalcitas [13, 109].

Opalas yra vandeningas silicio dioksidas SiO2·nH2O, kuriame gali būti iki 20 % vandens [13]. Jis yra amorfinis arba tik silpnai kristalinis, todėl dažnai vadinamas mineraloidu, tačiau IMA sąraše opalas yra dėl istorinių priežasčių: jis buvo pripažintas dar prieš įkuriant IMA [1, 110].

Pegmatitas yra stambiagrūdė magminė uoliena, sudaranti gyslas, lęšius ir lizdus [88]. Jos kristalai gali būti net dešimčių centimetrų dydžio [9].

Peridotas yra gelsvai žalia brangakmenio kokybės olivino atmaina, kurią daugiausia sudaro forsteritas [13, 89].

Piritas yra geležies disulfidas FeS2, labiausiai paplitęs žalvario geltonumo spalvos ir metalinio blizgesio sulfidų mineralas [1, 13]. Jo brūkšnys yra juodas [47].

Polimorfai yra mineralai su ta pačia chemine sudėtimi, bet skirtinga kristaline sandara [90]. Kalcitas ir aragonitas yra CaCO3, deimantas ir grafitas yra anglis, o kianitas, andaluzitas ir silimanitas yra Al2SiO5 [1].

Pseudomorfozė yra kristalas, kurio forma paveldėta iš kito, pakeisto ar ištirpusio mineralo [91]. Pavyzdžiui, piritui oksiduojantis, jo kubo formoje gali susidaryti getitas [92].

Nuo blizgesio iki šungito

Blizgesys apibūdina, kaip mineralo paviršius atspindi šviesą. Skiriamas metalinis, deimantinis, stiklinis, dervinis, perlamutrinis ir šilkinis blizgesys, o mineralas be blizgesio vadinamas matiniu [99].

Brūkšnys yra mineralo miltelių spalva, gaunama perbraukus mineralu per neglazūruotą porcelianą. Tai patikimesnis atpažinimo požymis nei paties mineralo spalva [100].

Rapakivi yra granitas su dideliais, apvaliais lauko špato kristalais [9, 93]. Latvijoje rapakivi riedulius atnešė ledynas: raudonuosius iš Alandų salų, o rusvuosius iš Vyborgo rapakivi srities pietryčių Suomijoje [9].

Rodochrozitas yra rausvas mangano karbonatas MnCO3 [1, 94].

Rodonitas yra rožinis mangano silikatas [95]. Juodas gyslas jame sudaro mangano oksidai [13].

Rožinis kvarcas yra kvarcas, kurio masyvios atmainos spalva siejama su mikroskopinėmis rožinėmis skaidulomis. Tos pačios skaidulos kartais sukuria žvaigždės efektą, vadinamą asterizmu [13, 18].

Selenitas mineralogijoje istoriškai reiškia skaidrų, permatomą gipsą, o pluoštinį gipsą vadina satino špatu [111]. Latvių žodyne selenitas yra pluoštinė šilkinio blizgesio gipso atmaina [96], o prekyboje šiuo pavadinimu dažniausiai vadinamas būtent satino špatas [13].

Serpentinas yra magnio silikatų mineralų grupė, į kurią įeina, pavyzdžiui, antigoritas ir lizarditas [1, 13]. Uoliena, kurią daugiausia sudaro serpentinas, vadinama serpentinitu arba gyvatakmeniu [97].

Skalumas yra mineralo gebėjimas skilti tam tikromis kryptimis [98]. Pavyzdžiui, lauko špatai skyla dviem plokštumomis, kurios ortoklaze kertasi stačiu kampu [9].

Smiltainis yra nuotrupinė uoliena iš susicementavusio smėlio [85].

Sodalitas yra mėlynas natrio turintis feldšpatoidų grupės mineralas, dažnai su baltomis gyslomis [13].

Staurolitas yra nuo raudonai rudo iki juosvai rudo geležį turintis aliuminio silikatas, kurio kristalai dažnai kryžmiškai suaugę [1, 13].

Šatojancija, arba katės akies efektas, yra siaura, šilkinė šviesos juosta, kuri juda sukant akmenį. Ją sukuria šviesos atspindys nuo smulkių lygiagrečių skaidulų ar adatinių intarpų [54], pavyzdžiui, tigro akyje [13].

Šungitas yra juoda, anglies turtinga maždaug 2 milijardų metų senumo uoliena arba mineraloidas iš Karelijos, pavadintas pagal Šungos kaimą [13, 101].

Nuo tektito iki žėručių

Tektitas yra natūralus stiklas, kurį meteorito smūgis išsviedė į orą ir kuris sustingo skriedamas [13]. Žinomiausias pavyzdys yra moldavitas [83].

Tigro akis yra auksiškai rudas kvarcas su lygiagrečiomis skaidulomis, kurios sukuria šatojanciją, o spalvą jam suteikia geležies oksidai [13].

Topazas yra aliuminio silikatas su fluoru Al2SiO4F2 [1].

Turkis yra šviesiai mėlynas, žalsvas arba žalsvai pilkas nepermatomas vario ir aliuminio fosfatas [1, 102].

Turmalinai yra sudėtingos sudėties borosilikatų mineralų grupė su pjezoelektrinėmis savybėmis [103]. Jai priklauso, pavyzdžiui, elbaitas, dravitas ir šerlas, dar vadinamas juoduoju turmalinu [1, 13].

Zoizitas yra kalcio ir aliuminio silikatas, o jo melsvai violetinė atmaina vadinama tanzanitu [1, 13].

Žadeitas yra natrio ir aliuminio piroksenas NaAlSi2O6, išoriškai panašus į nefritą [1, 108]. Abu kartu vadinami žadu [13].

Žėručiai yra sluoksninės sandaros silikatų mineralų grupė, randama magminėse, metamorfinėse ir nuosėdinėse uolienose [104]. Šviesusis žėrutis yra muskovitas, tamsusis yra biotitas [105, 106], o rožinės ar violetinės, ličio turinčios žėručio atmainos vadinamos lepidolitu [107].

Kiekvieno akmens kietumą, priežiūrą ir autentiškumo požymius rasite akmenų enciklopedijoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ledas yra mineralas?

Taip. Mineralas yra gamtoje randama kieta medžiaga, o IMA mineralų sąraše ledas yra mineralas, kurio formulė H2O. Skystas vanduo nėra mineralas, tačiau skystas metalas gyvsidabris IMA sąraše yra.

Ar ametistas yra mineralas?

Ametistas yra violetinė kvarco atmaina, o ne atskira mineralų rūšis. Atmainos taip pat yra citrinas ir rožinis kvarcas.

Kas yra metamorfinė uoliena?

Metamorfinė uoliena susidaro, kai uolienos Žemės plutoje persikristalizuoja, keičiantis sąlygoms. Tokios yra gneisas, marmuras ir kvarcitas.

Kaip vadinamas brangakmenis su reljefiniu atvaizdu?

Akmenį su išraižytu reljefiniu atvaizdu vadina kamėja, o akmenį su įraižytu, įgilintu atvaizdu vadina intalija. Abu kartu vadinami gemomis.

Kokie yra granatų grupės mineralai?

Žinomiausi yra almandinas, piropas, spesartinas, grosuliaras, andraditas ir uvarovitas. Almandino kristalai dažnai matomi Latvijos rieduliuose.

Ar gintaras yra mineralas?

Ne. Gintaras yra suakmenėję spygliuočių sakai, o IMA mineralų sąraše jo nėra, tačiau platesne prasme jis priskiriamas brangakmeniams.

Šaltiniai

1. IMA Naujųjų mineralų, nomenklatūros ir klasifikacijos komisija (CNMNC), „The New IMA List of Minerals“, atnaujinta 2026 m. lapkritį (6252 rūšys): cnmnc.units.it/files/editor/IMA_Master_List_(2026-11).pdf
2. Mindat.org, terminų žodynas „variety“: www.mindat.org/glossary/variety
3. Mindat.org, „Labradorite“: www.mindat.org/min-2308.html
4. Mindat.org, „Jasper“: www.mindat.org/min-2082.html
5. Tēzaurs.lv, straipsnis „agregāts“: tezaurs.lv/agreg%C4%81ts
6. Tēzaurs.lv, straipsnis „ahāts“: tezaurs.lv/ah%C4%81ts
7. Mindat.org, „Chalcedony“: www.mindat.org/min-960.html
8. Tēzaurs.lv, straipsnis „almandīns“: tezaurs.lv/almand%C4%ABns
9. D. Ozols, „Latvijos mineralai ir uolienos“, Latvijos Petroglifų centras, 2008 (Gamtos apsaugos tarnybos svetainėje): www.daba.gov.lv/lv/media/1745/download
10. Tēzaurs.lv, straipsnis „amazonīts“: tezaurs.lv/amazon%C4%ABts
11. Tēzaurs.lv, straipsnis „mikroklīns“: tezaurs.lv/mikrokl%C4%ABns
12. Tēzaurs.lv, straipsnis „ametists“: tezaurs.lv/ametists
13. FREQUENCIES akmenų enciklopedija, 111 akmenų puslapių (mineralų grupė, sudėtis, kilmė; duomenys pagal GIA, Mindat, geology.com): frequencies.lv/enciklopedija/
14. Tēzaurs.lv, straipsnis „amorfs“: tezaurs.lv/amorfs
15. E. H. Nickel, J. D. Grice, „The IMA Commission on New Minerals and Mineral Names: procedures and guidelines on mineral nomenclature“, The Canadian Mineralogist, 36 tomas, 1998 (mineralų apibrėžimas, atmainos, amorfinės ir biogeninės medžiagos): cnmnc.units.it/files/cnmmn98.pdf
16. Tēzaurs.lv, straipsnis „anhidrīts“: tezaurs.lv/anhidr%C4%ABts
17. Tēzaurs.lv, straipsnis „aragonīts“: tezaurs.lv/aragon%C4%ABts
18. Mindat.org, terminų žodynas „asterism“: www.mindat.org/glossary/asterism
19. Mindat.org, terminų žodynas „aventurescence“: www.mindat.org/glossary/aventurescence
20. Tēzaurs.lv, straipsnis „azurīts“: tezaurs.lv/azur%C4%ABts
21. Tēzaurs.lv, straipsnis „bazalts“: tezaurs.lv/bazalts
22. Tēzaurs.lv, straipsnis „akvamarīns“: tezaurs.lv/akvamar%C4%ABns
23. Tēzaurs.lv, straipsnis „celestīns“: tezaurs.lv/celest%C4%ABns
24. Tēzaurs.lv, straipsnis „citrīns“: tezaurs.lv/citr%C4%ABns
25. Tēzaurs.lv, straipsnis „dārgakmeņi“: tezaurs.lv/d%C4%81rgakme%C5%86i
26. frequencies.lv straipsnis „Brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys: kur yra riba ir ar gintaras yra brangakmenis“: frequencies.lv/dargakmeni-un-pusdargakmeni/
27. Mindat.org, terminų žodynas „gemstone“: www.mindat.org/glossary/gemstone
28. Mindat.org, terminų žodynas „Mohs scale“: www.mindat.org/glossary/mohs_scale
29. Tēzaurs.lv, straipsnis „dolomīts“: tezaurs.lv/dolom%C4%ABts
30. Tēzaurs.lv, straipsnis „drūza“: tezaurs.lv/dr%C5%ABza
31. Mindat.org, terminų žodynas „druse“: www.mindat.org/glossary/druse
32. Tēzaurs.lv, straipsnis „morions“: tezaurs.lv/morions
33. Tēzaurs.lv, straipsnis „dzintars“: tezaurs.lv/dzintars
34. Mindat.org, „Amber“: www.mindat.org/min-188.html
35. Tēzaurs.lv, straipsnis „epidots“: tezaurs.lv/epidots
36. Tēzaurs.lv, straipsnis „fluorescence“: tezaurs.lv/fluorescence
37. frequencies.lv straipsnis „Akmenys, šviečiantys UV šviesoje: fluoritas, kalcitas ir kodėl fluorescencija pavadinta mineralo vardu“: frequencies.lv/akmeni-kas-spid-uv-gaisma/
38. Tēzaurs.lv, straipsnis „fluorīts“: tezaurs.lv/fluor%C4%ABts
39. Mindat.org, terminų žodynas „fossil“: www.mindat.org/glossary/fossil
40. Tēzaurs.lv, straipsnis „gabro“: tezaurs.lv/gabro
41. Tēzaurs.lv, straipsnis „gneiss“: tezaurs.lv/gneiss
42. Tēzaurs.lv, straipsnis „granīts“: tezaurs.lv/gran%C4%ABts
43. Mindat.org, terminų žodynas „geode“: www.mindat.org/glossary/geode
44. Tēzaurs.lv, straipsnis „ģipsis“: tezaurs.lv/%C4%A3ipsis
45. Tēzaurs.lv, straipsnis „halcedons“: tezaurs.lv/halcedons
46. Tēzaurs.lv, straipsnis „hematīts“: tezaurs.lv/hemat%C4%ABts
47. geology.com, H. King, „Streak Test“: geology.com/minerals/streak-test.shtml
48. A. Zabele, „petrologija“, Nacionalinė enciklopedija (atnaujinta 2024-12-30): enciklopedija.lv/skirklis/5089
49. Tēzaurs.lv, straipsnis „ieslēgums“: tezaurs.lv/iesl%C4%93gums
50. Tēzaurs.lv, straipsnis „intalja“: tezaurs.lv/intalja
51. Tēzaurs.lv, straipsnis „gemma“: tezaurs.lv/gemma
52. Tēzaurs.lv, straipsnis „kordierīts“: tezaurs.lv/kordier%C4%ABts
53. Tēzaurs.lv, straipsnis „kabošons“: tezaurs.lv/kabo%C5%A1ons
54. Mindat.org, terminų žodynas „chatoyancy“: www.mindat.org/glossary/chatoyancy
55. Tēzaurs.lv, straipsnis „kalcīts“: tezaurs.lv/kalc%C4%ABts
56. Tēzaurs.lv, straipsnis „kalnu kristāls“: tezaurs.lv/kalnu%20krist%C4%81ls
57. Tēzaurs.lv, straipsnis „kameja“: tezaurs.lv/kameja
58. frequencies.lv straipsnis „Kamėja ir intalija: kaip senovės romėnai raižė portretus sardonikse, onikse ir karneolyje“: frequencies.lv/kameja-un-intalja/
59. Tēzaurs.lv, straipsnis „karneols“: tezaurs.lv/karneols
60. Tēzaurs.lv, straipsnis „kianīts“: tezaurs.lv/kian%C4%ABts
61. Tēzaurs.lv, straipsnis „konkrēcija“: tezaurs.lv/konkr%C4%93cija
62. Tēzaurs.lv, straipsnis „korunds“: tezaurs.lv/korunds
63. Tēzaurs.lv, straipsnis „rubīns“: tezaurs.lv/rub%C4%ABns
64. Tēzaurs.lv, straipsnis „safīrs“: tezaurs.lv/saf%C4%ABrs
65. Tēzaurs.lv, straipsnis „kristāls“: tezaurs.lv/krist%C4%81ls
66. Tēzaurs.lv, straipsnis „kristālrežģis“: tezaurs.lv/krist%C4%81lre%C5%BE%C4%A3is
67. Tēzaurs.lv, straipsnis „kvarcīts“: tezaurs.lv/kvarc%C4%ABts
68. Tēzaurs.lv, straipsnis „kvarcs“: tezaurs.lv/kvarcs
69. Tēzaurs.lv, straipsnis „labradorīts“: tezaurs.lv/labrador%C4%ABts
70. Mindat.org, terminų žodynas „labradorescence“: www.mindat.org/glossary/labradorescence
71. Tēzaurs.lv, straipsnis „labradors“: tezaurs.lv/labradors
72. Tēzaurs.lv, straipsnis „laukakmens“: tezaurs.lv/laukakmens
73. Latvijos Ministrų kabineto taisyklės Nr. 461 (2022-07-14) „Taisyklės dėl saugomų geologinių ir geomorfologinių gamtos paminklų“, 1 punktas (galiojančios): likumi.lv/ta/id/334009
74. Tēzaurs.lv, straipsnis „laukšpats“: tezaurs.lv/lauk%C5%A1pats
75. „ledas“, Nacionalinė enciklopedija: enciklopedija.lv/skirklis/125501
76. Tēzaurs.lv, straipsnis „sniegpārsla“: tezaurs.lv/sniegp%C4%81rsla
77. Tēzaurs.lv, straipsnis „dzīvsudrabs“: tezaurs.lv/dz%C4%ABvsudrabs
78. Tēzaurs.lv, straipsnis „malahīts“: tezaurs.lv/malah%C4%ABts
79. Tēzaurs.lv, straipsnis „marmors“: tezaurs.lv/marmors
80. Mindat.org, terminų žodynas „adularescence“: www.mindat.org/glossary/adularescence
81. Tēzaurs.lv, straipsnis „meteorīts“: tezaurs.lv/meteor%C4%ABts
82. Mindat.org, terminų žodynas „mineraloid“: www.mindat.org/glossary/mineraloid
83. Mindat.org, „Moldavite“: www.mindat.org/min-10860.html
84. Mindat.org, „Nephrite“: www.mindat.org/min-2881.html
85. Tēzaurs.lv, straipsnis „smilšakmens“: tezaurs.lv/smil%C5%A1akmens
86. Tēzaurs.lv, straipsnis „kaļķakmens“: tezaurs.lv/ka%C4%BC%C4%B7akmens
87. Tēzaurs.lv, straipsnis „onikss“: tezaurs.lv/onikss
88. Tēzaurs.lv, straipsnis „pegmatīts“: tezaurs.lv/pegmat%C4%ABts
89. Tēzaurs.lv, straipsnis „peridots“: tezaurs.lv/peridots
90. Tēzaurs.lv, straipsnis „polimorfisms“: tezaurs.lv/polimorfisms
91. Tēzaurs.lv, straipsnis „pseidomorfoze“: tezaurs.lv/pseidomorfoze
92. Mindat.org, terminų žodynas „pseudomorph“: www.mindat.org/glossary/pseudomorph
93. Tēzaurs.lv, straipsnis „rapakivi“: tezaurs.lv/rapakivi
94. Tēzaurs.lv, straipsnis „rodohrozīts“: tezaurs.lv/rodohroz%C4%ABts
95. Tēzaurs.lv, straipsnis „rodonīts“: tezaurs.lv/rodon%C4%ABts
96. Tēzaurs.lv, straipsnis „selenīts“: tezaurs.lv/selen%C4%ABts
97. Tēzaurs.lv, straipsnis „serpentinīts“: tezaurs.lv/serpentin%C4%ABts
98. Tēzaurs.lv, straipsnis „skaldnība“: tezaurs.lv/skaldn%C4%ABba
99. Mindat.org, terminų žodynas „lustre“: www.mindat.org/glossary/lustre
100. Mindat.org, terminų žodynas „streak“: www.mindat.org/glossary/streak
101. Tēzaurs.lv, straipsnis „šungīts“: tezaurs.lv/%C5%A1ung%C4%ABts
102. Tēzaurs.lv, straipsnis „tirkīzs“: tezaurs.lv/tirk%C4%ABzs
103. Tēzaurs.lv, straipsnis „turmalīns“: tezaurs.lv/turmal%C4%ABns
104. Tēzaurs.lv, straipsnis „vizla“: tezaurs.lv/vizla
105. Tēzaurs.lv, straipsnis „muskovīts“: tezaurs.lv/muskov%C4%ABts
106. Tēzaurs.lv, straipsnis „biotīts“: tezaurs.lv/biot%C4%ABts
107. Mindat.org, „Lepidolite“: www.mindat.org/min-2380.html
108. Tēzaurs.lv, straipsnis „žadeīts“: tezaurs.lv/%C5%BEade%C4%ABts
109. Mindat.org, „Onyx“: www.mindat.org/min-2999.html
110. Mindat.org, „Opal“: www.mindat.org/min-3004.html
111. Mindat.org, „Selenite“: www.mindat.org/min-5527.html