2026 m. rugpjūčio pabaigoje Latvijos universiteto paleontologai kartu su kolegomis iš Švedijos ir Australijos aprašė naują plaučių žuvų rūšį Jumisodus latus. Jos dantų plokštelių kontūrai primena Jumio ženklą, todėl rūšis pavadinta latvių derliaus dievybės vardu. Fosilija yra maždaug 360 milijonų metų senumo [1]. Projekto vadovas Ervīns Lukševičs Latvijos devonsinius nuosėdinius vadina pasaulinės reikšmės senovės žuvų tyrinėtojų lobynu [1]. Dinozaurų Latvijoje nerandama, ir tam yra geologinis paaiškinimas.
Kas yra fosilijos ir kodėl Latvijoje jos dažniausiai yra devonsinės žuvys
Fosilijos – tai senovinių gyvūnų ar augalų liekanos, atspaudai ir organizmų veiklos pėdsakai, dar vadinami suakmenėjimais [2]. Latvijoje plačiai paplitę devonsiniai nuosėdiniai uolienos, kurių amžius siekia 390–360 milijonų metų ir kurios atsidengia daugelyje skardžių. Devono laikotarpiu Latvijos teritoriją kartkartėmis dengė sekli, plati jūra. Stuburinių liekanos Burtnieku sluoksnio smiltainiuose rastos jau prieš daugiau nei 200 metų [3].
Devonas dažnai vadinamas žuvų viešpatavimo laikotarpiu. Tuo metu Žemėje dar nebuvo nei dinozaurų, nei paukščių, nei žinduolių, o žuvys ir bežandžiai buvo vieninteliai stuburiniai [4]. Todėl dauguma Latvijos radinių yra devonsinės šarvuotosios žuvys ir ankstyvieji keturkojai gyvūnai [5]. Smiltainius gana lengva preparuoti, o fosilijos juose išlieka trimatės formos, artimos pradinei [4].
Šarvuotosios žuvys: žuvys su kauliniais šarvais
Šarvuotosios žuvys (lot. Placodermi) – tai išnykusios žuvys su žandikauliais. Jų galvą ir kaklą dengė sunkūs kauliniai šarvai, o klestėjimo laikotarpis buvo devonsas [6]. Viena žymiausių Latvijos šarvuotųjų žuvų yra Asterolepis ornata, kurios unikalių fosilijų iš Lodes molio karjero galima pamatyti Latvijos nacionaliniame gamtos muziejuje kartu su spindelišakės žuvies Panderichthys liekanomis [7].
Spindelišakės žuvys yra keturkojų gyvūnų protėviai. Jų pelekai turėjo gerai išvystytą vidinį skeletą ir raumenis, o pelekų skelete galima atpažinti kaulus, būdingus žmogaus rankoms ir kojoms [4]. Devono pabaigoje iš jų išsivystė pirmieji tetrapodai – grupė, kuriai šiandien priklauso varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai [4].
Lodes molio karjeras: šarvuotųjų žuvų jaunikliai ir senoviniai parazitai
Lodes molio karjeras yra tarp Liepos kaimo ir Gaujos senosios slėnio. Molio telkinį 1953 m. atrado geologas J. Slienis, o 1970 m. V. Kuršs ten rado gerai išsilaikiusių vėlyvojo devono šarvuotųjų žuvų fosilijų. Molį karjere vis dar išgauna įmonė „Lode”, gaminanti plytas [8]. Pasak Lukševičiaus, Lode yra vienintelė vieta pasaulyje, kur rasti beveik visiški šarvuotųjų žuvų egzemplioriai su akių plokštelėmis, pelekais ir uodegomis [5].
Lodes faunoje yra mažiausiai 15 bežandžių ir žandikaulinių žuvų taksonų, o ypač gerai išsilaikę šarvuotosios žuvies Asterolepis ornata ir akantodo Lodeacanthus gaujicus jaunikliai [9]. Šarvuotųjų žuvų ir akantodų jaunikliams Lodes telkinyje Upeniece 2011 m. skyrė savo disertaciją Latvijos universitete [10]. Fosilijų telkinys yra saugomas geologinis ir geomorfologinis gamtos paminklas pavadinimu „Lodes šarvuotųjų žuvų telkinys” [11].
Ar žinojote? Lodes žuvų jauniklių kūnuose rasta parazitinių plokščiųjų kirmėlių liekanų. Paleontologė Ieva Upeniece 2001 m. rašė, kad tai pirmas toks parazitų radinys fosilijose ir seniausias iki tol žinomas parazitinis ryšys [9].
Ventastega: keturkojis plėšrūnas iš Ventos kranto
Ventastega curonica pirmą kartą aprašyta 1994 m., ir ji žinoma tik iš trijų vėlyvojo devono Ketlerių sluoksnio radimviečių Latvijos vakaruose: Ketlerių, Pavāri-1 ir Pavāri-2. Ketlerių radimvietė Ventos dešiniajame krante prie apleistų Ketlerių namų žinoma nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio [12]. Rūšies pavadinime įamžinti Venta ir Kuržemė. Ventastega buvo keturkojis plėšrūnas, šiek tiek ilgesnis nei metras, gyvenęs maždaug prieš 365 milijonus metų, kai Latvijos teritorija buvo keliais laipsniais į pietus nuo pusiaujo [4].
2008 m. žurnale Nature Peras Ahlbergas, Ervīns Lukševičs ir kolegos paskelbė ventastegos kaukolę, puikiai išsilaikiusią smegenų kapsulę, peties juostą ir dalį dubens. Ventastega yra tarpinė grandis tarp elpistostegidų Panderichthys ir Tiktaalik bei devonsinių keturkojų Acanthostega ir Ichthyostega, ir tai yra primityviausias devonsinis tetrapodas, iš kurio žinomos gausios liekanos [13]. Lukševičius ventastegos kaukolę vadina trečiu geriausiai išsilaikiusiu devono tetrapodo egzemplioriumi pasaulyje [5]. Tiek „Ketlerių atodanga”, tiek „Pavārių atodangos” yra saugomi gamtos paminklai [11], o būtent Pavāri-2 atodangoje Ciecerės upės baseine 2022 m. rasta ir naujoji plaučių žuvis Jumisodus latus [1].
Latvijos bankas 2020 m. ventastegai skyrė 5 eurų sidabrinę kolekcinę monetą, kurios maksimali tiražas buvo 3000 egzempliorių. Jos dizainą sukūrė Ivars Drulle, reverse yra skaičius 365 000 000, o averse ventastegos skeletas pažymėtas fotoliuminescencine spauda: jei monetą bent 40 sekundžių palaikysite ryškioje šviesoje, tamsoje skeletas švytės [14][4].
Kodėl Latvijoje nerandama dinozaurų
Dinozaurai atsirado vėlyvajame triaso periode, maždaug prieš 225 milijonus metų, o jei neskaičiuosime paukščių, išnyko kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 66 milijonus metų [15]. Latvijoje plačiai paplitę devonsiniai uolienos yra 390–360 milijonų metų senumo [3], tad jos susidarė daugiau nei 100 milijonų metų prieš pirmuosius dinozaurus.
Dinozaurų laikotarpio uolienos Latvijoje yra retos. Gamtos muziejuje eksponuojami juros periodo amonitai atvežti iš Latvijos pietvakarių [7]. Latvijos juros periodo Zaņos sluoksnio moliai susidarė jūroje, Papilės sluoksnio moliai – sausumoje, o abu stipriai paveikė pleistoceno ledynai [16]. Dar 2012 m. mokslininkai rašė, kad mezozojaus sausumos stuburinių fosilijos nebuvo žinomos nei Lietuvoje, nei platesniame Rytų Baltijos regione, įskaitant Latviją. Pirmieji radiniai aptikti Lietuvos šiaurės vakaruose, Šaltiškių molio karjere, ir jie priklausė fitozaurams – triaso periodo iš dalies vandenyje gyvenusiems ropliams, o ne dinozaurams [17].
Ar žinojote? Gamtos muziejaus paleontologijos ekspozicijoje taip pat yra tiranozauro danties fragmentų [7]. Tiranozauras gyveno vėlyvajame kreidos periode prieš 68–66 milijonus metų, o jo liekanos rastos Kanadoje ir JAV [18].
Kur fosilijas pamatyti su šeima
Latvijos nacionalinio gamtos muziejaus 2-ajame aukšte yra 2006 m. įkurta ekspozicija „Žemės ir biosferos evoliucija”, kuri išdėstyta pagal Žemės istorijos erą ir periodus [7]. Muziejaus paleontologinėje kolekcijoje yra 430 milijonų metų senumo koralai, 160 milijonų metų senumo moliuskų kriauklės ir mamutų kaulai, tačiau vertingiausia dalis – įvairi devonsinių žuvų kolekcija [19].
Latvijos universiteto muziejaus paleontologijos ekspozicijoje pagrindinę vietą užima puikūs devono šarvuotųjų žuvų radiniai [20]. 2025 m. Muziejų naktyje LU muziejaus gamtos mokslų kolekcijos Kronvalda bulvare 4 buvo atvira ir nuolatinė geologijos ekspozicija [21], tačiau prieš lankantis pasitikrinkite aktualų darbo laiką. Gamtoje devonsines uolienas galima apžiūrėti, pavyzdžiui, Ventos krante Ātrajā kalnā, kur atsidengia pačioje devono pabaigoje susidarę nuosėdos su augalų šaknų struktūromis ir senovinėmis dirvomis, arba Vidžemės pajūrio skardžiuose, kur devonsiniame smiltainyje matyti potvynių ženklai ir žuvų fosilijos [3].
Kaip elgtis gamtos paminkluose
Saugomo geologinio ir geomorfologinio gamtos paminklo teritorijoje draudžiama rašyti, piešti ir graviruoti ant gamtos paminklo bei jį perkelti, taip pat urvuose kurti laužus [22]. Kai kurios teritorijos turi savo taisykles. Pavyzdžiui, gamtos draustinyje „Vidžemės akmenuotas pajūris” paplūdimyje draudžiama gadinti, skaldyti ir perkelti akmenis bei išvežti iš paplūdimio akmenis ir smėlį. Už saugomų teritorijų ribų akmenis savo reikmėms galima rinkti, jei tai suderinta su žemės savininku [23].
Lodes karjeras yra veikianti gamykla, todėl dėl apsilankymo pirmiausia susitarkite su įmone. Jei randate neįprastą fosiliją, nufotografuokite ją toje vietoje, kur rasta, ir parodykite specialistams, pavyzdžiui, Gamtos muziejuje ar Latvijos universiteto Geologijos skyriuje.
Kaip laikyti amonitą ir septariją namuose
Amonitas – tai išnykusio jūrų galvakojo kriauklė, kurią dažniausiai pakeitė kalcitas, aragonitas arba piritas. Amonoidų fosilijos randamos nuo devono iki kreidos periodo pabaigos, kai jie išnyko maždaug tuo pačiu metu kaip dinozaurai. Dulkes nuvalykite sausa, minkšta šluoste. Kalcito ir aragonito kriauklės reaguoja su rūgštimis, o piritizuoti amonitai drėgmėje gali pradėti oksiduotis ir trupėti, todėl laikykite juos sausoje vietoje [24]. Prekyboje amonitai dažnai būna suklijuoti, papildyti užpildu ar nušlifuoti, todėl apžiūrėkite ir pavyzdžio nugarėlę [24]. Kaip atpažinti imitacijas ir apdorotus akmenis, skaitykite straipsnyje Kaip atpažinti tikrą kristalą.
Septarija nėra mineralas, o konkrecija: molio ir karbonatų matrica, kurios plyšius užpildė kalcitas, rečiau aragonitas, sideritas ar baritas. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio septum – pertvara, o kai kuriuose pavyzdžiuose išlikusios ir fosilijos, pavyzdžiui, amonitai. Kalcitas reaguoja su rūgštimis, todėl septariją valykite tik sausa arba lengvai drėgna minkšta šluoste ir iškart nusausinkite [25]. Kalcito kietumas tik 3, todėl jį lengva subraižyti [26].
Visus akmenų priežiūros patarimus rasite mūsų priežiūros lentelėje. Jei norite kolekcijoje natūralios formos akmenų, peržiūrėkite neapdorotus akmenis, drūzas ir geodus, o mineralus, kurie dažnai pakeičia amonitų kriaukles, rasite skiltyse kalcitas ir piritas; apie drūzas daugiau skaitykite straipsnyje Kristalų formos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Latvijoje rasti dinozaurai?
Kol kas ne. Latvijoje plačiai paplitę devonsiniai uolienos yra 390–360 milijonų metų senumo, tad jos senesnės už dinozaurus. Dar 2012 m. mokslininkai rašė, kad visame Rytų Baltijos regione mezozojaus sausumos stuburiniai nebuvo žinomi, o pirmosios tokios liekanos Lietuvoje priklausė fitozaurams, o ne dinozaurams.
Kas yra Ventastega?
Ventastega curonica – tai keturkojis plėšrūnas, gyvenęs maždaug prieš 365 milijonus metų ir buvęs šiek tiek ilgesnis nei metras. Ji žinoma tik iš trijų Ketlerių sluoksnio radimviečių Kuržemėje, Ventos ir Ciecerės baseinuose, ir pavadinta Ventos ir Kuržemės vardu.
Kas yra šarvuotoji žuvis?
Šarvuotosios žuvys (lot. Placodermi) – tai išnykusios žuvys su žandikauliais, kurių galvą ir kaklą dengė sunkūs kauliniai šarvai. Įvairiausios jos buvo devonso laikotarpiu, o viena žymiausių Latvijoje – Asterolepis ornata iš Lodes molio karjero.
Kur Rygoje galima pamatyti fosilijų?
Latvijos nacionalinio gamtos muziejaus ekspozicijoje „Žemės ir biosferos evoliucija” yra Lodes šarvuotosios žuvys, juros periodo amonitai iš Latvijos pietvakarių ir tiranozauro danties fragmentai. Devono šarvuotųjų žuvų radinių yra ir Latvijos universiteto muziejaus paleontologijos ekspozicijoje.
Ar galima rinkti fosilijas gamtoje?
Saugomuose geologiniuose gamtos paminkluose draudžiama ant jų rašyti, piešti, graviruoti ir juos perkelti, o kai kuriose teritorijose galioja dar griežtesnės taisyklės. Už saugomų teritorijų ribų akmenis savo reikmėms galima rinkti, jei tai suderinta su žemės savininku.
Kaip prižiūrėti amonitą?
Nuvalykite dulkes sausa, minkšta šluoste ir saugokite nuo rūgščių. Piritizuotus amonitus laikykite sausoje vietoje, nes drėgmėje jie gali oksiduotis ir trupėti.
Šaltiniai
- Research Latvia (Švietimo ir mokslo ministerija), 10.09.2026: A New Devonian Lungfish Species Discovered in Latvia
- Tēzaurs.lv (pagal „Latvių literatūrinės kalbos žodyną”): fosilijos
- Latvijos universitetas, Tiksliųjų mokslų ir technologijų fakultetas, Geologijos skyrius: Sedimentology and the Devonian vertebrate palaeontology
- Latvijos bankas, kolekcinių monetų aprašymas (PDF): Ventastega
- Research Latvia, 02.04.2026 (Ervīns Lukševičs, LU Geologijos skyriaus profesorius): Which Came First: the Chicken or the Egg? Explained by Dr. geol. Ervīns Lukševičs
- University of California Museum of Paleontology (UCMP): Introduction to the Placodermi
- Latvijos nacionalinis gamtos muziejus: Ekspozicija „Žemės ir biosferos evoliucija”
- Enter Gauja (Gaujos nacionalinio parko turizmo portalas): Lode clay-pit
- Upeniece I., Mitteilungen aus dem Museum für Naturkunde in Berlin, Geowissenschaftliche Reihe 4, 2001: The unique fossil assemblage from the Lode Quarry (Upper Devonian, Latvia)
- Upeniece I., disertacija, Latvijos universitetas, 2011: Devona šarvuotųjų žuvų ir akantodų paleoekologija ir jų jaunikliai Lodes telkinyje
- Latvijos vyriausybės 2022-07-14 nutarimas Nr. 461 (Likumi.lv): Taisyklės dėl saugomų geologinių ir geomorfologinių gamtos paminklų
- Ahlberg P. E., Lukševičs E. ir kt., Earth and Environmental Science Transactions of the Royal Society of Edinburgh 115, 2024: New light on the braincases of Ventastega curonica and Acanthostega gunnari
- Ahlberg P. E., Clack J. A., Lukševičs E., Blom H., Zupiņš I., Nature 453, 1199-1204, 2008: Ventastega curonica and the origin of tetrapod morphology
- Latvijos bankas, e-monetas.lv monetų archyvas: Ventastega
- University of California Museum of Paleontology (UCMP): Introduction to the Dinosauria
- Pipira D., baigiamasis darbas, Latvijos universitetas, 2012 (DSpace): Latvijos juros molingi nuosėdos ir jų susidarymo sąlygos
- Brusatte S. L. ir kt., Geological Magazine 150, 2013 (internete 2012; Edinburgo universiteto repozitorija): First record of Mesozoic terrestrial vertebrates from Lithuania: phytosaurs of probable Late Triassic age
- Natural History Museum, Londonas: Dino Directory: Tyrannosaurus
- Latvian National Museum of Natural History: The Palaeontological Collection
- Muzeji.lv, Latvijos muziejų katalogas: Museum of the University of Latvia
- LV portāls, 2025: Muziejų naktyje bus pristatomos Latvijos universiteto unikalios vertybės
- Latvijos vyriausybės 2010-03-16 nutarimas Nr. 264 (Likumi.lv): Ypač saugomų gamtos teritorijų bendrosios apsaugos ir naudojimo taisyklės
- LV portāls, e-konsultacija, 2025: Ar viešojoje erdvėje galima rinkti akmenis
- FREQUENCIES akmenų enciklopedija: Amonitas
- FREQUENCIES akmenų enciklopedija: Septarija
- FREQUENCIES akmenų enciklopedija: Kalcitas