Ar egzistuoja kriptonitas: tikrieji mineralai Supermeno istorijose, Minecraft ir kituose žaidimuose

Kai Londono Gamtos istorijos muziejaus mineralogas Krisas Stenlis (Chris Stanley) internete įvedė naujo Serbijos mineralo cheminį pavadinimą, paieškos sistema jam parodė kriptonitą [1]. Filme „Superman Returns“ būtent toks pavadinimas buvo užrašytas ant kriptonito dėžės, tik su prierašu „su fluoru“ [1]. Tikrasis mineralas jadaritas nėra žalias ir nėra radioaktyvus [2], tačiau jo istorija puikiai parodo, kaip arti tikrosios geologijos kartais priartėja filmai ir žaidimai.

Kriptonitas: nuo radijo laidos iki žalio akmens

Kriptonitas yra išgalvota medžiaga, kuri gali pakenkti Supermenui, herojui, kurio beveik niekas negali sužeisti [3]. Jis pirmą kartą buvo pristatytas ne komikse, o radijo seriale „Adventures of Superman“ 1943 metais. Komiksuose kriptonitas pasirodė tik 1949 metais leidinyje Superman #61, ir tada jis buvo raudonas. Žinomą žalią spalvą jis įgijo 1951 metais leidinyje Action Comics #161 [4].

Žodis turi ir perkeltinę reikšmę. Anglų kalboje kriptonitu vadinama tai, kas kenkia žmogui ar dalykui, kuris paprastai atrodo stiprus [3]. Lietuviškai tai būtų silpnoji vieta.

Jadaritas: Serbijos mineralas su kriptonito formule

Jadaritas 2004 metais Jadaros slėnyje Serbijoje žvalgybiniuose gręžiniuose buvo rastas kasybos įmonės Rio Tinto geologų. Jis neatitiko jokio žinomo mineralo, todėl mėginys buvo tirtas Londono Gamtos istorijos muziejuje ir Kanados Nacionalinėje tyrimų taryboje, o 2006 metais Tarptautinė mineralogijos asociacija jį patvirtino kaip naują mineralą su numeriu IMA 2006-036 [5][6]. Mokslinis aprašymas paskelbtas 2007 metais [6].

Jadarito formulė yra LiNaSiB3O7(OH), tai yra natrio ličio boro silikato hidroksidas [6]. NBC News žinioje Stenlis juokavo, kad su mineralu reikia būti atsargiems, kad Žemė neliktų be savo garsiausio superherojus [2].

Kodėl jadaritas nepavadintas kriptonitu

Priežastis yra chemija. Stenlis paaiškino, kad mineralas negali būti vadinamas kriptonitu, nes jame nėra kriptono [1], todėl jis pavadintas pagal radimvietę, Jadaros baseiną Serbijoje [6]. Kriptonas yra tikras cheminis elementas, inertinės dujos, kurias 1898 metais atrado chemikai Viljamas Remzis ir Morisas Treversas, išgarindami skystą orą. Jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio kryptos, reiškiančio „paslėptas“ [7].

Su filmo rekvizitu jadaritą sieja tik formulė. Tai baltas, matinis mineralas, kurio kietumas 4–5, o kristalai retai viršija 5–10 mikrometrų [6]. Stenlis jį apibūdino kaip baltą, miltelių pavidalo ir „gana nuobodų“ [1]. Ultravioletinėje šviesoje jadaritas silpnai švyti rausvai oranžine spalva [5][6]. Gamtos istorijos muziejus paaiškina, kad filmo kriptonitui žalią spalvą suteikia fluoras, todėl jadaritas, kuriame fluoro nėra, yra baltas [8].

Mokslininkams jadaritas svarbus dėl ličio ir boro. Muziejaus tyrėjai 2025 metais nustatė, kad jį sukūrė reta vulkaninės veiklos ir itin šarminių sodos ežerų kombinacija, kuri regione egzistavo dar prieš 16 milijonų metų. Iki šiol jadaritas žinomas tik Serbijoje. Profesorius Ričardas Heringtonas (Richard Herrington) apskaičiavo, kad radimvietėje yra beveik 100 milijonų tonų jadarito, kuris, jei gavyba būtų leidžiama, galėtų patenkinti devynias dešimtąsias Europos elektromobiliams reikalingo ličio. Vietos gyventojai griežtai priešinasi kasyklos ir perdirbimo gamyklos statybai, o muziejus 2025 metų birželį rašė, kad gavyba iki tol nebuvo pradėta [9].

Ar žinojote? Jadarito pavyzdį galima pamatyti Londono Gamtos istorijos muziejaus Žemės turtų galerijoje (Earth’s Treasury), o muziejus jį įtraukė į savo keisčiausių eksponatų sąrašą pavadinimu „Kriptonitas“ [8]. Šiame muziejuje taip pat saugoma dalis tipinio medžiagos mėginio, pagal kurį mineralas buvo aprašytas [6].

Minecraft ametisto geodai ir tikrieji geodai Brazilijoje

Minecraft ametisto geodai atsirado 2021 metų birželio 8 dieną atnaujinime Caves & Cliffs: Part I [10]. Žaidime geodas turi tris sluoksnius: išorinį iš glotnaus bazalto, vidurinį iš kalcito ir vidinį iš ametisto. Ametisto sankaupos auga tik ant specialių ametisto blokų (budding amethyst) [11], o iš jų šukių galima pagaminti, pavyzdžiui, žiūroną ir tonuotą stiklą [12].

Ametisto drūza. Ametistas yra kvarco violetinė atmaina, kuri Brazilijoje randama bazalto lavos ertmėse

Taip pat gamtoje ametisto geodai dažnai susidaro vulkaninėse uolienose. Svarbiausios ametisto radimvietės dažniausiai yra magminių uolienų plyšiuose ir ertmėse, o Brazilijoje ir Urugvajuje daug ametisto randama bazalto lavos srautų ertmėse [13]. Rio Grandės du Sulo valstijoje Brazilijoje ir kaimyniniame Urugvajuje ertmės susidarė iš dujų burbulų ir lavos tunelių, kai Afrika ir Pietų Amerika tolsta viena nuo kitos ir formuojasi Atlanto vandenynas. Ertmes pirmiausia išklojo ahato sluoksnis, po to stambūs kvarco kristalai, o pradžioje šie geodai buvo pilni kalnų krištolo. Aplinkinio bazalto radioaktyviųjų mineralų spinduliuotė kvarce sukūrė spalvų centrus ir pavertė jį ametistu [14].

Taip pat kalcitas gamtoje dažnai būna geoduose: geology.com nuotraukoje matyti ametisto geodas, kurio sienoje į vidų išaugęs kalcito kristalas [14]. Ametisto drūzų rasite skyriuje Drūzos ir geodai, o skirtumas tarp drūzos ir geodo paaiškintas straipsnyje Kristalų formos.

Obsidianas: žaidime vienas tvirčiausių blokų, gamtoje trapus stiklas

Minecraft obsidianas susidaro, kai tekančio vandens srovė susiliečia su lavos šaltinio bloku. Jį galima iškasti tik deimantiniu arba neterito kirtikliu, o jo atsparumas sprogimui yra 1200 – tai aukščiausias įmanomas rodiklis išlikimo režime [15]. Minecraft Wiki pastabose nurodoma, kad žaidime obsidianas yra vienas sunkiausiai sunaikinamų blokų, tačiau iš tikrųjų jis trapus kaip stiklas [15].

Poliruotas obsidianas, natūralus vulkaninis stiklas, kuris susidaro lavos greitai atvėsus

Gamtoje obsidianas yra vulkaninis stiklas. Jis susidaro, kai lava atvėsta taip greitai, kad atomai nespėja susidėlioti į kristalinę gardelę. Jo kietumas apie 5,5, todėl jį lengva subraižyti, o trapus stiklas nuo smūgio lengvai skyla [16]. Tačiau obsidiano briauna gali būti plonesnė ir aštresnė už geriausią chirurginį plieną, o ploni obsidiano ašmenys naudojami kai kuriuose skalpeliuose tiksliausioms operacijoms [16]. Skyriuje Obsidianas rasite obsidiano piramidę 4×4 cm iš Meksikos.

Deimantai, smaragdai ir rubinai: kur juos slepia žaidimas ir kur gamta

Minecraft deimantų rūda susidaro nuo Y=16 iki Y=-63, o dažniausiai ji randama Y=-58 ir Y=-59, taigi pačiame pasaulio dugne [17]. Gamtoje deimantai susidaro Žemės mantijoje maždaug 150 kilometrų ar didesniame gylyje, kur temperatūra yra bent 1050 °C. Į paviršių juos iškelia iš didelio gylio kylantys vulkano išsiveržimai, kurie suformuoja kimberlito ir lamproito kaminus. Tokie išsiveržimai yra itin reti, ir šiuolaikiniai žmonės jų nėra stebėję. Akmens anglys deimantų susidaryme dalyvauja retai, jei išvis kada nors [18].

Smaragdų rūda žaidime susidaro tik kalnų ir vėjuotų kalvų biomuose [19]. Tikrasis smaragdas yra berilo žalia atmaina, ir beveik visada turi plika akimi matomų intarpų, vadinamų sodu [20]. 2012 metais Minecraft kūrėjai prekybai su kaimo gyventojais planavo rubinus, tačiau juos pakeitė smaragdais [21]. Tikrasis rubinas yra korundo raudona atmaina, kurios kietumas 9 [20].

Stardew Valley ir Žvaigždžių karai: tikri ir išgalvoti kristalai

Stardew Valley geodus už 25 aukso monetas atidaro kalvis Klintas, bet juos galima suskaldyti ir su geodų trupintuvu [22]. Žaidime yra 53 mineralai, kuriuos galima perduoti muziejui [23], ir daugelis jų turi tikrų akmenų pavadinimus, pavyzdžiui, akvamarinas, topazas, malachitas, piritas, opalas, jaspis ir tigrinis akis [23]. Gamtoje piritą nuo aukso galima atskirti pagal brūkšnį ant neglazūruotos porceliano: pirito brūkšnys yra žalsvai juodas, o aukso – geltonas. Be to, piritas yra trapus, o auksas minkštas ir lankstus [20].

Žvaigždžių karų kaibero (kyber) kristalai egzistuoja tik šio išgalvoto pasaulio istorijose. Oficialiame Star Wars duomenų banke rašoma, kad jie randami keliose planetose, ypač ledinės planetos Ilum urvuose, ir kad kristalas yra bespalvis, kol susijungia su džedajumi, o tada švyti mėlynai arba žaliai, retais atvejais kita spalva [24].

Dovana vaikui, kuris žaidžia Minecraft

Jei vaikas žino, kur žaidime ieškoti geodo, jį galima pradžiuginti tikra ametisto drūza kartu su pasakojimu apie tai, kaip Brazilijos bazalte kalnų krištolas tapo ametistu. Mūsų ametisto drūzos yra iš Brazilijos, o mažiausios kainuoja nuo 21 €. Ametisto kietumas yra 7, jį galima trumpai nuplauti, tačiau ilgalaikė saulė gali išblukinti violetinę spalvą [20]. Kita idėja – obsidiano piramidė 4×4 cm už 25 €: tikras vulkaninis stiklas, kurį galima palyginti su žaidimo obsidiano bloku. Obsidiano kietumas yra 5–5,5, todėl laikykite jį atskirai nuo kitų akmenų ir saugokite nuo smūgių [20].

Mažų akmenų neduokite vaikams, kurie juos galėtų dėti į burną. Daugiau idėjų rasite skyriuje Dovanų idėjos, o užsakymams nuo 30 € pristatymas į paštomatus Baltijos šalyse yra nemokamas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kriptonitas egzistuoja?

Žalias akmuo iš planetos Kriptonas yra išgalvotas. Tačiau 2006 metais nauju mineralu pripažintas jadaritas turi beveik tokią pačią formulę kaip kriptonitas filme Superman Returns, tik be fluoro.

Ką reiškia žodis kriptonitas?

Supermeno istorijose tai išgalvota medžiaga, kuri jam kenkia. Perkeltine prasme taip vadinama tai, kas kenkia žmogui ar dalykui, kuris kitaip atrodo stiprus, taigi silpnoji vieta.

Kodėl jadaritas nepavadintas kriptonitu?

Jame nėra cheminio elemento kriptono, todėl mineralas pavadintas pagal radimvietę, Jadaros baseiną Serbijoje.

Kaip gamtoje susidaro obsidianas?

Obsidianas susidaro, kai lava atvėsta taip greitai, kad atomai nespėja sudaryti kristalinės gardelės. Tai vulkaninis stiklas, kurio kietumas apie 5,5 ir aštrios lūžio briaunos.

Ar Minecraft ametisto geodai panašūs į tikruosius?

Iš dalies. Žaidime geodas turi bazalto, kalcito ir ametisto sluoksnį. Brazilijoje ir Urugvajuje tikrieji ametisto geodai randami bazalto lavos ertmėse, kur pirmiausia susidarė ahato sluoksnis, o po to kvarcas, kuris natūralioje spinduliuotėje tapo violetinis.

Kur gamtoje susidaro deimantai?

Žemės mantijoje maždaug 150 km ar didesniame gylyje ir bent 1050 °C temperatūroje. Į paviršių juos iškelia iš didelio gylio kylantys vulkano išsiveržimai, o akmens anglys šiame procese beveik niekada nedalyvauja.