Akmenų pavadinimų kilmė: kodėl ametistas reiškia „neapsvaigęs“ ir kuo granatas susijęs su granatu

Ametistas reiškia „neapsvaigęs“, granatas, tikėtina, pavadintas granato vaisiaus vardu, o obsidianas, jei tikėsime Plinijumi Vyresniuoju, gavo pavadinimą nuo vieno romėno vardo, kurį vėliau iškraipė spausdinimo klaida. Akmenų pavadinimuose slypi senoviniai tikėjimai, prekybos keliai, vietų ir žmonių vardai, ir daugelį jų galima iššifruoti, jei žinote, kur ieškoti.

Žodžiai iš senųjų tikėjimų: ametistas ir selenitas

Žodis ametistas kilęs iš graikų kalbos amethystos, „neapsvaigęs“: a- reiškia „ne“, o veiksmažodis methyskein, „apsvaiginti“, kilęs iš methys, vynas [1]. Senovėje tikėta, kad ametisto papuošalai neleidžia apsvaigti, todėl puotose buvo nešiojami ametisto žiedai [1][3]. Kalbininkas Roberts Bēkess siūlo kitą paaiškinimą: akmuo pavadintas pagal spalvą, kuri primena tiek vandeniu atskiestą raudonąjį vyną, kad jis jau neapsvaigina [1]. Garsi legenda apie mergelę Ametistą, kurią deivė Diana pavertė baltu akmeniu, o Bakchas apipylė vynu, klasikinėje literatūroje nėra aptinkama. Ją sukūrė prancūzų poetas Remy Belleau (1528–1577) eilėraštyje apie Bakchą ir Ametistą, kuris įtrauktas į jo brangakmeniams skirtą rinkinį (1576) [2][3].

Violetinis ametistas, kurio graikiškas pavadinimas amethystos reiškia neapsvaigęs

Selenitas kilęs iš graikų selēnē, Mėnulis: selēnitēs lithos reiškia „mėnulio akmuo“ [4]. Etymonline nurodo dvi galimas priežastis: akmens spalvą arba tikėjimą, kad jis auga ir mažėja kartu su Mėnulio fazėmis [4]. Cheminio elemento seleno selenitas neturi, nors žodžiai panašūs [3].

Pagal spalvą ir panašumą: granatas, hematitas, rodonitas ir citrinas

Granato pavadinimas kilęs iš viduramžių lotynų granatum. Etymonline aiškina, kad žodis, tikėtina, perimtas iš granato vaisiaus pavadinimo, nes akmuo primena jo sėklų formą ar minkštimo spalvą. Yra ir kita versija: žodis galėjo kilti iš lotynų granum, „grūdas“, kuris viduramžiais taip pat reiškė raudoną dažą košenilę [5]. Lietuvių kalboje ryšys matomas dar aiškiau, nes Tėzaure yra du žodžiai granatas: vienas reiškia granatmedį ar jo vaisių, kitas – silikatų mineralų grupę [6].

Ar žinojote? Hematitas, tikėtina, yra pirmasis mineralas, kurio pavadinimas baigiasi priesaga „-itas“. Jį apie 325–300 m. pr. Kr. pavadino senovės graikų mokslininkas Teofrastas: aimatitis lithos reiškia „kraujo akmuo“ [7]. Priežastis – milteliai: net ir metalinio pilkumo hematitas palieka rausvai rudą brūkšnį [3]. Lietuvių žodynuose hematitui yra sinonimas su ta pačia prasme – kraujo akmuo [6].

Rodonitas 1819 m. gavo pavadinimą iš graikų rhodon, „rožė“, dėl rausvos spalvos [8]. Citrinas kilęs iš prancūzų citrin, „citrinų geltonas“, kurio šaknis yra lotynų citrus [9]. Malachitas yra graikų malachitis, „malvos akmuo“, nes jo žalia spalva primena malvos lapus [10], o oniksas graikų kalboje reiškia nagą, nes jo spalva kartais primena žmogaus nagą – rausvą su baltomis juostelėmis [11]. Celestiną 1798 m. pavadino vokiečių mineralogas Abrahamas Gottlobas Werneris pagal lotynų caelestis, „dangiškas“, nes pirmasis pavyzdys buvo švelniai mėlynas [12][3].

Pagal savybes: piritas ir aventurinas

Pirito pavadinimas atsirado dar senovėje iš graikų pyr, „ugnis“, nes trenkus jį į kitą mineralą ar metalą, pasirodo kibirkštys [13]. Graikų pyritēs lithos reiškė „ugninį akmenį“ arba „titnagas“, o Etymonline šį pavadinimą aiškina akmens žvilgesiu [14]. Su pirito gabalėliais ir titnagu senovėje buvo įžiebiama ugnis, o XVI–XVII a. piritas naudotas ankstyvųjų šaunamųjų ginklų uždegimui [3]. Dėl žalvario geltonumo blizgesio jis dar vadinamas kvailių auksu [3].

Auksinis piritas, kurio pavadinimas kilęs iš graikų žodžio pyr, ugnis

Aventurino pavadinimas kilęs iš italų a ventura, „atsitiktinai“. Stiklą su smulkiomis vario įtraukomis Italijoje pirmą kartą atsitiktinai pagamino XVIII a. pradžioje, o vėliau šis pavadinimas pradėtas taikyti ir natūraliam kvarcui su žvilgančiomis žėručio plokštelėmis [15][3].

Pagal vietas: labradoritas, tanzanitas, moldavitas ir ahatas

Labradoritas pavadintas Kanados Labradaro pakrantės vardu, kur Moravijos brolių misionieriai apie 1770 m. jį rado rieduliuose [16]. Pirmasis registruotas telkinys yra Polos saloje prie Naino [17]. Tanzanitas yra vienas naujausių brangakmenių. Mėlynai violetinius kristalus 1967 m. rado Merelani regione šiaurinėje Tanzanijoje, o Tiffany & Co. akmenį pavadino šalies vardu ir 1968 m. pradėjo plačią reklamos kampaniją [18]. Mineralogiškai tanzanitas yra zoisito atmaina [3].

Moldavitas pavadintas pagal Vltavos upės vokišką pavadinimą Moldau. Pavadinimą 1836 m. įvedė mineralogas Zippe pagal pagrindinį telkinį prie Vltavos Pietų Bohemijoje [20]. Ahato pavadinimą Plinijus siejo su Achates upe Sicilijoje, kur akmuo buvo rastas, tačiau upė taip pat galėjo būti pavadinta akmens vardu [21]. Amazonitą 1847 m. pavadino mineralogas Breithauptas pagal neaiškią vietą „netoli“ Amazonės upės [22], nors Amazonės regione amazonito telkinių nėra žinoma [3].

Pagal žmones: howlite, prehnitas, zoisitas ir obsidianas

Howlite pagerbia Kanadoje, Naujojoje Škotijoje dirbusį chemiką, geologą ir mineralogą Henry How (1828–1879), kuris pirmasis aprašė šį mineralą. Pats How jį pavadino silikoborokalcitu, bet netrukus amerikiečių mineralogas James Dwight Dana jį pervadino į howlite [23]. Prehnitą 1788 m. Werneris pavadino olandų pulkininko Hendrik von Prehn garbei, kuriam priskiriamas mineralo atradimas 1774 m. prie Gerosios Vilties kyšulio [24]. Zoisitas, kurio mėlynai violetinė atmaina yra tanzanitas, 1805 m. pavadintas barono Sigmundo Zois vardu, kuris finansavo mineralų rinkimo ekspedicijas [19][3]. Kunzitas savo ruožtu pagerbia Tiffany & Co. viceprezidentą ir gemologą George Frederick Kunz [25].

Su obsidianu istorija neįprasta. Plinijus Vyresnysis rašė, kad šį vulkaninį stiklą Etiopijoje rado romėnas Obsijus, ir iš to kilo pavadinimas obsianus lapis, Obsijaus akmuo. Etymonline formą obsidianus, iš kurios kilo šiuolaikinis žodis, vadina spausdinimo klaida [26], tačiau mūsų enciklopedijoje nurodoma, kad jau senuosiuose rankraščiuose žodis buvo rašomas skirtingai, todėl tiksli forma nėra aiški [3].

Prekybos kelių pėdsakai: turkis ir lazuritas

Turkio pavadinimas kilęs iš prancūzų pierre tourques, „turkų akmuo“. Jis atsirado XIII a., o GIA aiškina, kad Europoje akmuo greičiausiai pirmiausia atkeliavo iš Turkijos šaltinių [27]. Tačiau telkinys nebuvo Turkijoje. Mindat rašo, kad pradinis mineralas atkeliavo iš Irano kalnų ir į Europą keliavo per Turkiją [28], o Irano Nišapūro regionas tradiciškai laikomas aukščiausios kokybės turkio šaltiniu [3]. Taigi akmens pavadinime liko kelias, kuriuo jis atkeliavo į Europą, o ne telkinys.

Panašus kelias ir lazuritui. Etymonline aiškina, kad angliškas žodis azure, dangaus mėlynumas, kilęs iš persų lajward, kuris yra vietovės pavadinimas Turkestane, kur buvo kasamas akmuo ir kurią mini Markas Polas. Viduramžių lotynų žodžio lazur pradžios „l“ klaidingai buvo atskirta kaip prancūzų artiklis l’, ir taip atsirado forma azur [29]. Lazurito pavadinimas kilęs iš to paties persų žodžio [3].

Kur šaltiniai nesutampa

Ne visus pavadinimus galima paaiškinti tiksliai. Topazas, kaip rašo Plinijus, pavadintas tolimos salos Raudonojoje arba Arabijos jūroje vardu, tačiau tai gali būti liaudiška etimologija, o žodis, tikėtina, susijęs su sanskrito tapas, „karštis, ugnis“ [30]. Chalcedono pavadinimą paprastai aiškina kaip kilusį iš senovės Chalkedono miesto, kuris dabar yra Stambulo dalis, ir tokią kilmę mini jau Agricola 1546 m. [31]. Etymonline, remdamasi Oksfordo anglų kalbos žodynu, šį ryšį vadina labai abejotinu [32].

Angliškas carnelian atsirado iš žodžio cornelian, kai jo rašybą dėl akmens spalvos paveikė lotynų carnem, „mėsa“ [33]. Mūsų enciklopedijoje nurodoma, kad seniausia forma, tikėtina, kilo iš Europinio ožekšnio (Cornus mas) raudonų uogų [3]. Turmalino pavadinimas kilęs iš Šri Lankos, tačiau jo reikšmė neaiški: Etymonline rašo, kad sinhalų toramalli buvo bendras karneolio pavadinimas [34], o kiti šaltiniai jį verčia kaip „mišrūs akmenys“ [3].

Akmenys lietuvių kalboje: nuo granato vaisiaus iki smaragdinės žalumos

Tėzaure yra kelių spalvų pavadinimai, kuriuose yra akmens vardas. Smaragdinė žalia yra „tokia, kuri turi smaragdams būdingą žalią spalvą“, turkio mėlyna yra „tokia, kuri turi turkiui būdingą mėlyną spalvą“, o rubino raudona yra „ryškiai, intensyviai raudona“ [6]. Gintarui žodyne yra poetinis sinonimas žītars [6].

Granato vaisius turi dar vieną netikėtą giminaitį. Angliškas grenade, granata, kilęs iš prancūzų grenade, granato vaisius, o ginklas taip pavadintas, nes daugiasėklis vaisius priminė milteliais užpildytą, skeveldromis sprogstančią bombą, arba dėl formos panašumo [35]. Lietuvių kalboje šovinys yra granata, o akmuo – granatas [6]. Granatas taip pat yra sausio mėnesio gimimo akmuo, o visų mėnesių akmenys apžvelgti straipsnyje Gimimo mėnesio akmenys.

Parduotuvėje žodžių istorijas galima laikyti rankose: ametisto drūzos ir poliruoti akmenys, granatai, piritas ir labradoritas. Jei norėtumėte patikrinti, ar pigus „turkis“ nėra dažytas howlite, perskaitykite straipsnį Kaip atpažinti tikrą kristalą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką reiškia žodis ametistas?

Ametistas kilęs iš graikų amethystos, kuris reiškia „neapsvaigęs“. Senovėje tikėta, kad ametisto papuošalai neleidžia apsvaigti nuo vyno. Legendą apie mergelę Ametistą XVI a. sukūrė prancūzų poetas Remy Belleau.

Kodėl granatas vadinamas granatu?

Pavadinimas kilęs iš viduramžių lotynų granatum, kuris dažniausiai siejamas su granato vaisiumi, nes raudoni granatai primena jo sėklas. Yra ir versija, kad žodis kilęs iš lotynų granum, grūdas, kuris viduramžiais reiškė ir raudoną dažą.

Ką reiškia turkis?

Turkis reiškia „turkų akmuo“, iš prancūzų pierre tourques. Akmuo buvo išgaunamas Irane, bet į Europą pateko per Turkiją, todėl pavadinime liko Turkija.

Ką reiškia piritas?

Piritas kilęs iš graikų pyr, ugnis, nes trenkus jį į metalą ar kitą akmenį, pasirodo kibirkštys. Su juo senovėje įžiebdavo ugnį, o dėl auksinio žvilgesio piritas vadinamas ir kvailių auksu.

Ką reiškia smaragdinė žalia?

Tėzaure smaragdinė žalia yra „tokia, kuri turi smaragdams būdingą žalią spalvą“. Panašiai sudaryti ir žodžiai turkio mėlyna ir rubino raudona.

Iš kur kilęs obsidiano pavadinimas?

Plinijus Vyresnysis rašė, kad vulkaninį stiklą Etiopijoje rado romėnas Obsijus, todėl jis buvo vadinamas Obsijaus akmeniu. Etymonline formą obsidianus vadina spausdinimo klaida, tačiau žodis jau senuosiuose rankraščiuose buvo rašomas skirtingai.