Drėgną rudens vakarą druskos lempa ant lentynos gali pradėti „prakaituoti“, o ryte po ja atsiranda sūrus balutė. Su selenito lempa taip nenutinka, nors abi atrodo kaip šiltai švytintys akmens luitai. Tai du skirtingi mineralai: druskos lempa pagaminta iš halito, dar vadinamo akmens druska, o selenito lempa – iš gipso.
Druskos lempa ir selenito lempa vienoje lentelėje
Abu mineralai yra minkšti ir susidarę gamtoje, išgaravus sūriam vandeniui. Tačiau namuose jie elgiasi visiškai skirtingai, o pagrindinė priežastis – tirpumas vandenyje.
| Savybė | Druskos lempa | Selenito lempa |
|---|---|---|
| Mineralas | halitas, dar vadinamas akmens druska | gipsas, dažniausiai jo pluoštinė atmaina – satino špatas |
| Chem. formulė | NaCl, natrio chloridas | CaSO4·2H2O, vandenį turintis kalcio sulfatas |
| Kilmė | daugiausia Khevros kasyklos Pakistano Druskos kalnagūbryje | mūsų parduotuvės lempoms – Marokas |
| Kietumas pagal Moso skalę | 2–2,5 | 2 |
| Tirpumas vandenyje | apie 360 g litre | apie 2 g litre |
| Drėgmė ir vanduo | higroskopiška, drėgname ore sugeria vandenį ir „prakaituoja“ | oro drėgmėje balų nesusidaro, tačiau vandenyje lėtai tirpsta ir tampa matinė |
| Šviesos atspalvis | šiltas, rausvai oranžinis iki rausvai raudonas | pieninės baltos spalvos, su šilkiniu spindesiu |
| Priežiūra | sausas audinys, padėkliukas po lempa, sausa patalpa | tik sausas, minkštas audinys arba šepetėlis, niekada nenaudoti vandens |
Svarbiausia lentelės eilutė – tirpumas: druska vandenyje tirpsta daugiau nei šimtą kartų geriau nei gipsas [1] [2]. Todėl druskos lempą veikia kiekviena drėgna diena, o selenito lempai kenkia tik tiesioginis kontaktas su vandeniu.
Halitas: akmens druska iš Pakistano Druskos kalnagūbrio
Halitas – mineralas, iš kurio gaminama įprasta valgomoji druska. Pavadinimas kilęs iš senovės graikų žodžio „hals“, reiškiančio druską. Grynas halitas yra bespalvis arba baltas, tačiau rožinius, oranžinius ir raudonus atspalvius suteikia priemaišos [3]. Jis kristalizuojasi kubais ir skyla trimis tarpusavyje statmenomis kryptimis, todėl druskos gabalo lūžyje dažnai matomos tiesios, lygios plokštumos [4].
Vad. Himalajų druska gaunama iš Druskos kalnagūbrio Pakistano Pandžabo provincijoje, į pietus nuo Himalajų. Daugiausia jos išgaunama Khevros kasyklose Dželamo rajone. Druskos sluoksniai ten susikaupė prieš 600–540 mln. metų, o Khevrų pavyzdžiuose natrio chlorido yra 96–99 % [5]. McGill universiteto chemikas Joe Schwarcz primena, kad ši druska išgaunama Pakistane, o ne Himalajuose [6].
Vietinė legenda pasakoja, kad telkinį atrado Aleksandro Didžiojo kariuomenės arkliai, laižę sūrius akmenis. Pagrindinį tunelį žemės lygyje 1872 m., britų valdymo laikais, įrengė kalnų inžinierius H. Warthas, o druska vis dar išgaunama kamerų ir kolonų metodu, paliekant dalį druskos kaip atramas luboms. Tunelių bendras ilgis apie 40 km, kasmet kasyklose išgaunama daugiau nei 350 000 tonų druskos, o komplekse yra net nedidelė mečetė iš druskos plytų. Khevrų kasyklos vadinamos antra pagal dydį druskos kasykla pasaulyje [7].
Gipsas ir selenitas: mineralas su Mėnulio vardu
Selenito lempa pagaminta iš gipso, vandenį turinčio kalcio sulfato. Pavadinimas kilęs iš graikų „selenites lithos“, reiškiančio „mėnulio akmuo“, nes senovėje tikėta, kad mineralas auga ir mažėja kartu su Mėnulio fazėmis. Graikiškas žodis „selene“ reiškia Mėnulį, taip pat buvo vadinama Mėnulio deivė Selene. Cheminio elemento seleno gipsas visgi neturi [8] [9]. Jo kietumas pagal Moso skalę – 2, todėl jį galima įbrėžti nagu [10].
Griežtai kalbant, selenitas yra skaidrūs gipso kristalai, tačiau lempoms dažniausiai naudojamas satino špatas – pluoštinė gipso atmaina su šilkiniu spindesiu [10]. Pavadinimai gali lengvai suklaidinti. Parduotuvėse parduodamas mėnulio akmuo yra visiškai kitas mineralas – lauko špatas, kurio kietumas 6–6,5, o satino špatu kartais vadinamas ir pluoštinis kalcitas, kurio kietumas 3 [8] [11]. Daugiau apie gipso atmainas ir telkinius skaitykite selenito puslapyje akmenų enciklopedijoje.
Ar žinojote? Halitas ir gipsas gamtoje dažnai būna kaimynai, nes abu kristalizuojasi iš to paties garuojančio jūros vandens. XIX a. chemikas Usiglio laboratorijoje palaipsniui išgarino jūros vandenį ir užrašė, kokia tvarka iškrenta mineralai. Gipsas pradėjo kristalizuotis, kai buvo likę apie penktadalis vandens, o halitas – kai liko dešimtadalis [12]. Taip pat Maroke, iš kur kilusios mūsų selenito lempos, Aukštojo Atlaso triaso periodo sluoksniuose yra dideli tiek akmens druskos, tiek gipso klodai [13].
Kodėl druskos lempa „prakaituoja“, o selenito lempa – ne
Druska yra higroskopiška, t. y. sugeria vandens garus iš oro [1]. Jei santykinė oro drėgmė viršija tam tikrą ribą, grynas natrio chloridas sugeria tiek daug vandens, kad jo paviršiuje susidaro druskos tirpalas. Šis procesas vadinamas delikvescencija, o 25 °C temperatūroje natrio chloridui ši riba yra 75,3 % [14]. Lietuvos žiemą lauko oras šią ribą dažnai viršija: pavyzdžiui, 2020 m. sausį vidutinė santykinė oro drėgmė Lietuvoje buvo 89 % [15]. Šildomame kambaryje oras sausesnis, tačiau vonioje, prie virtuvės viryklės ar nešildomoje sodyboje druskos lempa gali sudrėkti.
Live Science cituoja vienos druskos lempų pardavėjo svetainę, kurioje teigiama, kad ilgai neįjungta lempa pradeda „verkti“, o lemputės šiluma palaiko druską sausą [16].
Gipsas elgiasi kitaip. Litre vandens ištirpsta tik apie 2 gramai gipso [2], todėl kambario oro drėgmėje ant selenito lempos balų nesusidaro. Tiesioginis kontaktas su vandeniu visgi kenkia gipsui: paviršius tampa matinis ir lėtai tirpsta. Todėl selenito lempos nelaikykite vonioje ir neplaukite.
Neigiami jonai: ką rodo matavimai
Daugelis druskos lempų pardavėjų rašo, kad lempa išskiria neigiamai įkrautus jonus. Ore tokie jonai susidaro, kai deguonies, azoto ar anglies dioksido molekulės prisijungia laisvus elektronus. Taip nutinka, pavyzdžiui, kai vanduo stipriai trenkiasi į paviršių ir dalis vandens molekulių suskyla. Fizikas Philipas Lenardas 1892 m. aprašė, kaip krintančio vandens purslai elektrizuoja aplinkinį orą, todėl neigiamų jonų galima aptikti prie krioklių [6].
Druskos lempoje nieko panašaus nevyksta. Chemikas Johnas Malinas, anksčiau dirbęs Amerikos chemijos draugijoje, Live Science paaiškino, kad natrio chloridas yra labai stabilus junginys. Kad jį kaitinant susidarytų jonai, reikėtų apie 816 °C, o su 15 W lempute tokios temperatūros nepasieksi. Drėgmė ant druskos paviršiaus gali ištirpdyti dalį druskos, tačiau vandeniui išgaravus, jonai iškart vėl susijungia į druską [16].
Tai galima patikrinti ir matavimo prietaisu. Joe Schwarcz, McGill universiteto Mokslo ir visuomenės biuro vadovas, rašo, kad masės spektrometras, fiksuojantis net trumpalaikius jonus, neaptinka neigiamų jonų net jei druskos lempa pastatoma prie jo įsiurbimo angos [6]. Live Science daro išvadą, kad nėra įrodymų, jog lempos sukurtų reikšmingą neigiamų jonų kiekį [16]. Todėl druskos lempą, kaip ir selenito lempą, sąžiningiau vertinti kaip natūralaus akmens šviesos šaltinį.
Kaip atskirti druskos lempą nuo selenito lempos
Pažvelkite į akmens struktūrą. Selenito lempoje matomos ilgos, lygiagrečios skaidulos nuo pagrindo į viršų, o einant pro šalį akmeniu slysta šilkinė šviesos juosta. Druskos lempoje skaidulų nėra: jos lūžiuose matomos tiesios plokštumos, atitinkančios halito kubinį skaldymą [4], o spalva dažniausiai yra rausva iki oranžinės.
Palieskite akmenį drėgną dieną. Druskos lempa gali būti drėgna ar lipni, o vietose, kur druskos tirpalas išdžiūvo, lieka balta druskos plėvelė. Selenito lempa išlieka sausa, o kadangi gipsas turi žemą šilumos laidumą, prisilietus ji neatrodo tokia šalta kaip stiklas ar kvarcas [10].
Kietumu abi lempos nesiskiria, nes jis beveik vienodas. Geologų požymių sąrašuose halitui nurodomas ir sūrus skonis, tačiau geology.com tokio bandymo nerekomenduoja [4]. Ant akmens taip pat nelašinkite vandens: druska taps lipni, o selenito paviršiuje gali likti matinis dėmelis.
Priežiūra drėgną Lietuvos rudenį
Druskos lempai pasirinkite sausiausią kambarį ir padėkite po ja padėkliuką ar lėkštelę, kad druskos tirpalas nepatektų ant medinio paviršiaus, laido ar kištuko. Jei lempa sušlapo, atjunkite ją nuo elektros tinklo, nuvalykite sausu audiniu ir leiskite išdžiūti. Lemputę keiskite į tokią, kokią nurodė gamintojas. Jei namuose yra katė, vietą parinkite ypač atsargiai. Gyvūnų apsinuodijimo konsultacijų tarnyba Pet Poison Helpline perspėja, kad katės dažnai grįžta prie druskos lempos ir pakartotinis laižymas gali sukelti apsinuodijimą natriu [17].
Selenito lempų priežiūra paprastesnė. Dulkes nuvalykite sausu, minkštu audiniu ar šepetėliu, tačiau lempų niekada neplaukite ir nevalykite drėgnu audiniu. Mūsų parduotuvės lempų naudojimo instrukcijose nurodyta, kad lempa skirta tik vidaus patalpoms ir jos nenaudoti drėgnose vietose [18]. Visos akmenų priežiūros taisyklės pateiktos priežiūros lentelėje.
Jei šalia lempos laikote kristalus, atsižvelkite į jų kietumą. Ametisto, kalnų krištolo ir rožinio kvarco kietumas yra 7, todėl jie gali subraižyti tiek druską, tiek gipsą. Padėkite juos ant minkšto audinio ir neremkite prie lempos. Rožinį kvarcą, kitaip nei abu lempų mineralus, galima trumpai nuplauti vandeniu, tačiau ilgai laikant saulėje jo atspalvis gali išblukti [11].
Kurią lempą pasirinkti
Druskos lempa – tradicinis pasirinkimas, jei Jums patinka šilta, oranžinė šviesa ir nesate prieš tai, kad drėgnomis dienomis lempai reikia skirti dėmesio. Selenito lempa praktiškesnė kasdienai: jos pieninė balta šviesa švelnesnė, o įprasta kambario drėgmė jai netrukdo, kol akmuo nesiliečia su vandeniu.
Mūsų parduotuvėje rasite septynias selenito lempas iš Maroko, 36–40 cm aukščio ir 3,3–4,8 kg svorio, su E14 5 W LED lempute komplekte [18]. Jas rasite selenito lempų kategorijoje, o apie dydžio, lemputės ir vietos pasirinkimą skaitykite straipsnyje „Selenito lempa: kaip pasirinkti dydį, šviesą ir vietą namuose“. Mažesnei dovanai tiks selenito žvakidės, o kitus selenito gaminius rasite selenito kategorijoje. Užsakymus nuo 30 € į paštomatus Baltijos šalyse pristatome nemokamai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar selenitas yra druska?
Ne. Selenitas yra gipsas, t. y. kalcio sulfatas CaSO4·2H2O, o druskos lempa pagaminta iš halito, t. y. natrio chlorido NaCl. Gipsas vandenyje tirpsta apie 2 g litre, druska – apie 360 g litre.
Kodėl druskos lempa šlapia?
Druska yra higroskopiška. Kai santykinė oro drėgmė viršija apie 75 %, ji sugeria vandenį iš oro, o paviršiuje susidaro druskos tirpalas. Padėkite lempą sausoje patalpoje ir po ja padėkite padėkliuką.
Ar druskos lempa išskiria neigiamus jonus?
Matavimai to nepatvirtina. Masės spektrometras prie druskos lempos neigiamų jonų nerodo, o chemikas Johnas Malinas Live Science straipsnyje paaiškina, kad natrio chloridui suskaidyti į jonus kaitinant reikėtų apie 816 °C.
Iš kur kilusi Himalajų druska?
Ji išgaunama Pakistane, Druskos kalnagūbryje Pandžabo provincijoje, daugiausia Khevrų kasyklose. Druskos sluoksniai ten susikaupė prieš 600–540 mln. metų.
Ar selenito lempą galima laikyti vonioje?
Ne. Gipsas vandenyje lėtai tirpsta ir drėgmėje tampa matinis, o mūsų lempų naudojimo instrukcijose nurodyta, kad lempų nenaudoti drėgnose patalpose.
Kaip nuvalyti druskos lempą?
Atjunkite lempą nuo elektros tinklo ir nuvalykite sausu audiniu. Lempos neplaukite ir nemerkite, nes druska tirpsta vandenyje.
Šaltiniai
- Wikipedia, Sodium chloride: en.wikipedia.org/wiki/Sodium_chloride
- Wikipedia, Gypsum: en.wikipedia.org/wiki/Gypsum
- Wikipedia, Halite: en.wikipedia.org/wiki/Halite
- Geology.com, Halite: geology.com/minerals/halite.shtml
- Wikipedia, Himalayan salt: en.wikipedia.org/wiki/Himalayan_salt
- Joe Schwarcz, McGill University Office for Science and Society, „Niagara Falls and the Nebulous Positive Effects of Negative Ions”, 2024: mcgill.ca/oss/article/environment-general-science/niagara-falls-and-nebulous-positive-effects-negative-ions
- Wikipedia, Khewra Salt Mine: en.wikipedia.org/wiki/Khewra_Salt_Mine
- Wikipedia, Selenite (mineral): en.wikipedia.org/wiki/Selenite_(mineral)
- Wikipedia, Selene: en.wikipedia.org/wiki/Selene
- FREQUENCIES akmenų enciklopedija, Selenitas: frequencies.lv/enciklopedija/selenits
- FREQUENCIES akmenų enciklopedija, Mėnulio akmuo, Kalcitas, Rožinis kvarcas, Ametistas, Kalnų krištolas: frequencies.lv/enciklopedija
- Wikipedia, Evaporite: en.wikipedia.org/wiki/Evaporite
- El Hassane Chellai, Mohamed Ghanmi, Miguel Doblas, Deposits Magazine, „Triassic salt in the High Atlas of Morocco”, 2016: depositsmag.com/2016/11/17/triassic-salt-in-the-high-atlas-morocco
- Wikipedia, Hygroscopy: en.wikipedia.org/wiki/Hygroscopy
- LVĢMC, Laika apstākļu raksturojums, 2020. gada janvāris: videscentrs.lvgmc.lv/files/Klimats/Ikmenesa_laika_apstaklu_raksturojums/2020/Janvaris_2020.pdf
- Tia Ghose, Live Science, „Himalayan Salt Lamps: What Are They (and Do They Really Work)?”, 2017: livescience.com/59328-himalayan-salt-lamp-faq.html
- Pet Poison Helpline, „Are Salt Lamps Bad for Cats?”: petpoisonhelpline.com/uncategorized/are-salt-lamps-bad-for-cats
- frequencies.lv, Selenito lempa 38 cm 4,2 kg (produkto puslapis) ir selenito lempų kategorija, 20.10.2026: frequencies.lv/products/selenita-lampa-38cm-42kg