Gipsas ir selenitas Latvijoje: vienas mineralas, Salaspilio telkinys ir gipso kristalai

2021 m. kovo pabaigoje miško kelyje netoli Salaspilio įgriuvo žemė ir atsivėrė duobė, kurios gylis centre siekė 7 metrus [1, 2]. Tuštumą po keliu išplovė požeminis vanduo, ištirpdęs gipsą [1, 2]. Latvijoje praktinę reikšmę turi tik viršutinio devono Salaspilio svitos gipsas [3]. Iš to paties mineralo, gipso, sudarytos ir selenito lempos bei lazdelės, tačiau mūsų parduotuvės selenitas atvežtas iš Maroko [13].

Gipso uoliena, gipsas ir selenitas: kas yra kas

Gipso uoliena yra nuosėdinė uoliena, kurią daugiausia sudaro mineralas gipsas [3]. Gipsas yra vandenį turintis kalcio sulfatas CaSO₄·2H₂O ir dažniausiai pasitaikantis sulfatų mineralas. Jo pavadinimas kilęs iš graikų žodžio γύψος (gypsos), reiškiančio tinką [4]. Mindat išskiria tris jo atmainas: skaidrius kristalus vadina selenitu, lygiagrečių skaidulų agregatus satino špatu, o tankią smulkiagrūdę masę alabastru [4]. Britannica papildo, kad skaidulinis satino špatas turi šilkinį blizgesį [5].

Pavadinimą „selenitas“ Mindat aiškina graikų žodžiu σελήνη, reiškiančiu Mėnulį. Tai siejama arba su baltais, mėnesieną primenančiais mineralo atšvaitais, arba su šviesa, kuri prasiskverbia pro plonas gipso plokšteles, anksčiau naudotas languose. Mindat taip pat rašo, kad žodis „selenitas“ dažniausiai yra gipso sinonimas, nors istoriškai taip buvo vadinama būtent skaidrioji atmaina [6]. Prekyboje selenitu dažnai vadinamas ir skaidulinis satino špatas [7]. Kaip skaidulos sukuria lempų šilkinį švytėjimą ir kaip prižiūrėti selenitą, skaitykite enciklopedijos selenito puslapyje ir straipsnyje Selenito lempa.

Kaip susidarė Latvijos gipso uoliena

Išgauti tinkama gipso uoliena Latvijoje slūgso viršutinio devono Salaspilio svitoje. Ji susidarė karštame ir sausame klimate, kai seklių jūrų lagūnose išgaravo vanduo, druskų koncentracija padidėjo ir nusėdo kalcio sulfatas [8]. Dainio Ozolo knygoje „Latvijos mineralai ir uolienos“ rašoma, kad iš pradžių nusėdo anhidritas, bevandenis kalcio sulfatas, o tik vėliau žemės gelmėse jis prisijungė vandenį ir persikristalizavo į gipsą [9]. Šviesiai mėlynas anhidritas parduotuvėse parduodamas pavadinimu angelitas, o mūsų enciklopedijoje nurodyta, kad ir jo paviršius drėgmėje virsta gipsu ir tampa matiniu [7]. Britannica nurodo, kad anhidritui virstant gipsu, uolienos tūris padidėja nuo 30 iki 50 % [5].

Salaspilio apylinkėse ši svita yra nuo 10 iki 15 m storio. Gipsas sudaro apie pusę jos pjūvio, dolomitinis gipsas ir gipsingas dolomitas ketvirtadalį, o likusią dalį sudaro dolomitas, dolomitinis mergelis ir molis [1]. Salaspilio svitoje gipso randama tik ten, kur buvo senosios lagūnos: prie Salaspilio, Saulkalnės ir Sauriešių, Jūdažių ir Mālpilio, taip pat Skaistkalnės apylinkėse [8]. Ozolas gipso uolieną mini ir Tukumo apylinkėse bei Rytų Vidžemėje [9]. Kokią vietą tarp kitų nuosėdinių uolienų užima gipso uoliena, skaitykite straipsnyje Akmenų rūšys.

Gipso telkiniai Latvijoje

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro (LVĢMC) apžvalgoje už laikotarpį nuo 2019 iki 2021 m. minimi šeši žinomi gipso telkiniai: Saurieši, Salaspilis, Skaistkalnė, Saulkalnė, Zvejniekai ir Liepmežiai. Salaspilio svitos gipsas paplitęs Rygos regione, Bauskės ir Alūksnės savivaldybėse. Seniausia ataskaita apie gipso tyrimus Valstybiniame geologijos fonde yra iš 1944 m. [3].

Du iš jų Latvijos Ministrų kabinetas paskelbė valstybinės reikšmės telkiniais. Salaspilio telkinys Salaspilio valsčiuje užima 102,1 ha, o jo gipsas numatytas naudoti gipso gaminiams, cementui ir apdailos medžiagoms gaminti. Skaistkalnės telkinys Bārbelės, Skaistkalnės ir Kurmenės valsčiuose užima 174,5 ha ir skirtas cemento, statybinio gipso ir apdailos medžiagų gamybai. 2005 m. sausio 1 d. Skaistkalnės telkinio ištekliai buvo beveik penkis kartus didesni nei Salaspilio telkinyje: atitinkamai apie 22,0 ir 4,5 mln. kubinių metrų [10].

Gavyba: Sauriešių telkinys išeksploatuotas, gipsas išgaunamas Salaspilyje

Sauriešių telkinys yra visiškai išeksploatuotas, o šiuo metu gipsas Latvijoje išgaunamas tik Salaspilio telkinyje [8]. Pagal LVĢMC duomenis 2020 m. išgauta 0,16 mln., 2021 m. 0,17 mln. kubinių metrų gipso [3, 12], o daugiausia 2021 m. išgavo SIA „KNAUF“ [3]. 2022 m. apžvalgoje gipsas neįtrauktas, nes duomenys apie išgavimą nebuvo pateikti [11], o 2023 m. išgauta 0,16 mln. kubinių metrų [12].

Salaspilio karjere svita atsidengia beveik pačiame žemės paviršiuje. Karušs ir bendraautoriai, remdamiesi V. Kuršo ir A. Stinkulės knyga „Latvijos naudingosios iškasenos“ (1997), nurodo, kad Salaspilio telkinio produktyviame sluoksnyje yra vidutiniškai 87,4 % gipso [1]. Dėl gavybos gruntinio vandens lygis karjere pažemintas daugiau nei 20 metrų [1]. Britannica rašo, kad apie tris ketvirtadalius išgauto gipso išdegama ir naudojama statybiniam, arba Paryžiaus, gipsui, tinkams ir plokštėms. Neišdegtas gipsas dedamas į portlandcementį, kad sulėtėtų jo rišimasis, taip pat naudojamas kaip trąša ir užpildas popieriuje [5].

Gipso kristalai Latvijoje: skaidulos, plokštelės ir celestinas

Sauriešių karjere Ozolas aprašė baltą, gelsvą ir rausvą skaidulinį gipsą bei rusvus plokštelinio gipso sluoksnius, kurie kaitaliojasi su dolomito ir mergelio sluoksniais. Skaidulinis gipsas yra lygiagrečių kristalų agregatas, užaugęs uolienų plyšiuose, o ypač gražiais Ozolas vadina smulkiai skaidulinius agregatus su idealiai lygiagrečiais adatiniais kristalais. Sauriešiuose randama ir pilkai rudų plokštelinių kristalų sąaugų, o plokštelinių gipso kristalų didžiausia sienelė yra lygiagretainio formos [9].

Skaidulinis gipsas yra tas pats satino špatas, iš kurio dažniausiai gaminamos parduotuvėse parduodamos selenito lazdelės [4, 7]. Mūsų parduotuvės selenito lazdelės, rutuliai ir lempos yra iš Maroko [13], o gipso iš Latvijos parduotuvėje neturime. Visus selenito gaminius rasite selenito kategorijoje, o skaidulines lazdeles lazdelių skyriuje.

Sauriešių ir Nāvessalos skaidulinėje gipso uolienoje Ozolas aprašo ir melsvai pilkus, kūgio formos celestino intarpus, primenančius vinis. Knygoje yra ir pirito pavyzdžio nuotrauka iš Sauriešių karjero. Ozolas gipsą vadina vienu geriausių kolekcinių mineralų, tačiau su juo reikia elgtis ypač atsargiai [9]. Gipso kietumas yra 2 [4], jį galima įbrėžti nagu [14]. Kaip laikyti minkštus akmenis, žiūrėkite priežiūros lentelėje.

Karstas: kodėl gipso uoliena žemėje išnyksta

Gipsas vandenyje tirpsta gerai: 20 °C temperatūroje litre vandens ištirpsta 2,4 g gipso, ir jis tirpsta iki 100 kartų greičiau nei karbonatinės uolienos, pavyzdžiui, klintis ir dolomitas [1]. Šių uolienų tirpimą ir dėl to susidarančias įdubas, piltuvus ir smegduobes geologai vadina karstu [15]. Su karščiu šis žodis nesusijęs: terminas kilęs iš Dinarų kalnyno [15].

Gipso karsto sritys Latvijoje yra prie Gaujienos, Allažių ir nuo Baldonės iki Skaistkalnės [16]. Latvijos universiteto geologas Kristaps Lamsters paaiškino, kad smegduobės susidaro ten, kur gipso uoliena slūgso arti žemės paviršiaus ir požeminiai vandenys ją ištirpdo [2]. Dažniausiai Latvijoje jos stebimos Skaistkalnėje, nurodo Latvijos universiteto asocijuotasis profesorius Ģirts Stinkulis [17]. Salaspilio smegduobė susidarė 900 m į pietvakarius nuo Salaspilio gipso karjero, o jos tūris buvo ne mažesnis kaip 45 kubiniai metrai. Tyrėjai neatmeta, kad tirpimą paspartino dėl karjero pažemintas gruntinio vandens lygis, nes tada į gipso sluoksnį gali patekti paviršinis vanduo, kuriame dar nėra ištirpusių sulfatų [1]. Salaspilio karsto smegduobė paskelbta 2026 metų Latvijos geologine vieta [15].

Saugomi gamtos paminklai yra Skaistkalnės karsto smegduobės Bauskės savivaldybėje ir Ezerniekų karsto smegduobės Allažių valsčiuje [18]. Skaistkalnės karsto sritis yra apie 225 km² dydžio ir tęsiasi į Lietuvą. Dėl gipso Salaspilio svitos požeminiuose vandenyse ten yra nuo 1,1 iki 1,3 g sulfatų litre. Takais galima apžiūrėti dalį smegduobių, o išskirtiniausiomis dažniausiai vadinamos Liepu dobe, Audžu dobe, Kugurdobe ir Lielā Baltā dobe [19]. Gamtos paminklo teritorijoje draudžiama jį pažeisti ir išgauti naudingąsias iškasenas [20], todėl pavyzdžių ten nerinkite. Prie šviežių smegduobių nesiartinkite: Salaspilyje virš duobės pakibęs žemės sluoksnis per metus įgriuvo, o duobė tapo beveik tokia plati kaip kelias [1].

Ar žinojote? Su gipso uoliena susiję ir Kemerų sieros šaltiniai. Ozolas rašo, kad sieros vandenilis ten susidaro iš giliau slūgsančios gipso uolienos, veikiant sulfatus redukuojančioms bakterijoms, o sieros vandeniliui oksiduojantis, šaltinių ištekėjimo vietose nusėda šviesiai geltonos sieros drumzlės [9]. Kalcio sulfato ir sieros vandenilio mineraliniai vandenys išteka ir Baldonėje bei Bārbelėje [8], o Bārbelės sieros vandenilio šaltinis yra saugomas gamtos paminklas [18].

Jei Jus žavi selenito švytėjimas, apžiūrėkite selenito lempų kategoriją. Užsakymus nuo 30 € į paštomatus Baltijos šalyse pristatome nemokamai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kur Latvijoje išgaunamas gipsas?

Šiuo metu gipsas Latvijoje išgaunamas tik Salaspilio telkinyje, o Sauriešių telkinys jau visiškai išeksploatuotas. Pagal LVĢMC duomenis 2023 m. išgauta 0,16 mln. kubinių metrų gipso.

Kokia yra gipso uolienos sudėtis?

Pagrindinis mineralas yra gipsas, t. y. vandenį turintis kalcio sulfatas CaSO₄·2H₂O. Salaspilio apylinkėse gipsas sudaro apie pusę Salaspilio svitos pjūvio, ketvirtadalį sudaro dolomitinis gipsas ir gipsingas dolomitas, o likusią dalį sudaro dolomitas, mergelis ir molis. Salaspilio telkinio produktyviame sluoksnyje yra vidutiniškai 87,4 % gipso.

Ar selenitas ir gipsas yra tas pats?

Taip, tai tas pats mineralas. Mindat selenitu vadina skaidrius gipso kristalus, satino špatu skaidulinę atmainą, o alabastru tankią smulkiagrūdę masę. Prekyboje selenitas dažnai yra satino špatas.

Kur naudojamas gipsas?

Didžioji dalis gipso išdegama ir naudojama statybiniam gipsui, tinkams ir plokštėms. Neišdegtas gipsas dedamas į cementą, kad sulėtėtų jo rišimasis. Salaspilio telkinys skirtas gipso gaminiams, cementui ir apdailos medžiagoms gaminti, o Skaistkalnės telkinys skirtas cemento, statybinio gipso ir apdailos medžiagų gamybai.

Kodėl Latvijoje susidaro karsto smegduobės?

Gipsas vandenyje tirpsta iki 100 kartų greičiau nei klintis ir dolomitas. Kur gipso uoliena slūgso arti žemės paviršiaus, požeminis vanduo išplauna tuštumas, o virš jų žemė įgriūva. Dažniausiai smegduobės stebimos Skaistkalnėje, bet jų yra ir Allažių bei Salaspilio apylinkėse.

Šaltiniai

1. J. Karušs, P. Džeriņš, K. Lamsters, J. Ješkins, Ģ. Stinkulis, „Limitations in detectability of air-filled gypsum karst cavity by electrical resistivity tomography: a case study from the Baltic Devonian sedimentary basin“, Estonian Journal of Earth Sciences, 72(2), 2023: doi.org/10.3176/earth.2023.84
2. LSM.lv, 2021-03-29, „Salaspilī izveidojusies karsta kritene: iegruvums uz meža ceļa“ (LU asoc. prof. K. Lamsters): www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/salaspili-izveidojusies-karsta-krit…
3. LVĢMC, „Kopsavilkuma pārskats par derīgo izrakteņu ieguvi, krājumiem un to izmaiņām (2019.-2021. gads)“, gipso uolienos puslapis: videscentrs.lvgmc.lv/files/Zemes_dziles/Kopsavilkuma_parskats_2021.pdf
4. Mindat.org, „Gypsum“: www.mindat.org/min-1784.html
5. Encyclopaedia Britannica, „gypsum“: www.britannica.com/science/gypsum
6. Mindat.org, „Selenite“ (pavadinimo kilmė ir reikšmė): www.mindat.org/min-5527.html
7. FREQUENCIES akmenų enciklopedija: selenitas, angelitas, celestinas (duomenys pagal GIA, Mindat, geology.com): frequencies.lv/enciklopedija/selenits/
8. Ģ. Stinkulis, „naudingosios iškasenos Latvijoje“, Nacionalinė enciklopedija (atnaujinta 2025-02-03): enciklopedija.lv/skirklis/26079
9. D. Ozols, „Latvijos mineralai ir uolienos“, Latvijos Petroglifų centras, 2008 (Gamtos apsaugos tarnybos svetainėje): gipsas, celestinas, siera, evaporitai: www.daba.gov.lv/lv/media/1745/download
10. Latvijos Ministrų kabineto taisyklės Nr. 321 (2012-05-08) „Taisyklės dėl valstybinės reikšmės naudingųjų iškasenų telkinių“, 1.1 punktas (galiojančios): likumi.lv/ta/id/247498
11. LVĢMC, „Kopsavilkuma pārskats“ už 2022 m. (pastaba apie gipso uolienos duomenis): videscentrs.lvgmc.lv/files/Zemes_dziles/Kopsavilkuma_parskats_2022.pdf
12. LVĢMC, „Kopsavilkuma pārskats par derīgo izrakteņu ieguvi, krājumiem un to izmaiņām (2020.-2023. gads)“, 2024: videscentrs.lvgmc.lv/files/Zemes_dziles/Kopsavilkuma%20p%C4%81rskat…
13. frequencies.lv, selenito prekių puslapiai, pvz., „Selenito lempa 37cm 3,5kg“ ir „Selenito lazdelės +8-10cm“ (kilmė: Marokas), žiūrėta 2026-11-08: frequencies.lv/products/selenita-lampa-37cm-35kg/, frequencies.lv/products/selenita-stieni-8-10cm-3/
14. Encyclopaedia Britannica, „Mohs hardness“: www.britannica.com/science/Mohs-hardness
15. LSM.lv, 2026-01-23, „Par 2026. gada ģeovietu izraudzīta Salaspils karsta kritene“: www.lsm.lv/raksts/dzive-stils/vide-un-dzivnieki/23.01.2026-par-2026…
16. Latvijos universitetas, „Išteklių išsidėstymas“: gipso ir klinties paplitimo arealai Latvijoje (V. Zelčs pagal „Latvijos žemės gelmių ištekliai“, 1997): www.lu.lv/fileadmin/user_upload/lu_portal/projekti/vpp/mali_latvija…
17. LSM.lv, 2026-02-17, „Labi, ka bez cietušajiem. Kā izveidojās Salaspils karsta kritene un citas līdzīgas vietas Latvijā?“ (Ģ. Stinkulis, A. Dēliņa): www.lsm.lv/raksts/dzive-stils/vide-un-dzivnieki/17.02.2026-labi-ka-…
18. Latvijos Ministrų kabineto taisyklės Nr. 461 (2022-07-14) „Taisyklės dėl saugomų geologinių ir geomorfologinių gamtos paminklų“, 1 punktas: likumi.lv/ta/id/334009
19. Gamtos apsaugos tarnyba, „Geologinis gamtos paminklas Skaistkalnės karsto smegduobės“, aprašymas (apžiūrėjo A. Markots ir A. Dēliņa, 2015): www.daba.gov.lv/lv/media/4518/download
20. Latvijos Ministrų kabineto taisyklės Nr. 264 (2010-03-16) „Ypač saugomų gamtos teritorijų bendrosios apsaugos ir naudojimo taisyklės“, 40 punktas: likumi.lv/ta/id/207283