Senieji latvių mėnesių pavadinimai: vėlių ir vilkų mėnuo

Vėlių, šalnų ir vilkų mėnuo: senieji latvių mėnesių pavadinimai ir pilnačių vardai

Jei Jūs gyventumėte XVII amžiaus Kuržemėje, spalį greičiausiai vadintumėte vėlių mėnesiu (latv. veļu mēnesis), lapkritį šalnos mėnesiu (salnas mēnesis), o gruodį vilkų mėnesiu (vilku mēnesis). Senuosius latvių mėnesių pavadinimus pirmą kartą išspausdino 1649 m. [1][2], ir kiekviename iš jų slypi koks nors gamtos stebėjimas, lauko darbas ar protėvių pagerbimo tradicija.

Kas pirmasis paskelbė latvių mėnesių pavadinimus

Latviškus mėnesių pavadinimus greta lotyniškų pirmą kartą 1649 m. paskelbė Kuržemės superintendentas Paulius Einhornas savo veikale „Historia Lettica“ [1][2]. Akademikas Jānis Stradiņš rašo, kad Einhorno darbai veikiau buvo nurodymai kitiems pastoriams, kaip kovoti su pagonybe ir katalikybe, ir buvo išspausdinti labai mažu tiražu. Vis dėlto būtent Einhornas pateikė pirmąją platesnę medžiagą apie latvių etnografiją ir senuosius tikėjimus [3].

Ar žinojote? Kaip rašo Stradiņš, Einhornas (nuo 1590 iki 1655 m.) mirė Jelgavos Švč. Trejybės bažnyčios sakykloje, sakydamas aštrų pamokslą prieš naujojo stiliaus kalendoriaus įvedimą [3]. Taigi žmogus, pirmasis paskelbęs latviškus mėnesių pavadinimus, paskutiniame savo pamoksle pasisakė prieš kalendoriaus keitimą.

Dvylika senųjų mėnesių pavadinimų: lentelė

Antroje skiltyje pateikti Einhorno 1649 m. pavadinimai, o latviškas žodis „jeb“ (arba) reiškia, kad mėnuo jau tada turėjo du pavadinimus. Trečioje skiltyje yra variantai iš 1817 metų Vidžemės kalendoriaus [4], LSM sąrašo [5] ir žodyno Tēzaurs [6]. Pavadinimai pateikti latviškai, o skliaustuose nurodytas jų vertimas į lietuvių kalbą.

Mėnuo	Einhornas, 1649 [1]	Kiti užrašyti pavadinimai	Ką atskleidžia pavadinimas
Sausis	ziemas mēnesis (žiemos mėnuo)	sala mēnesis (šalčio mėnuo) [5], jauna gada mēnesis (naujųjų metų mėnuo) [4]	žiemos vidurys ir šaltis
Vasaris	sveču mēnesis (žvakių mėnuo)	meteņu, puteņu, sala mēnesis (Užgavėnių, pūgų, šalčio mėnuo) [6]	Grabnyčios (latv. Sveču diena) vasario 2 d.
Kovas	sērsnu jeb baložu mēnesis (sniego plutos arba balandžių mėnuo)	pavasara mēnesis (pavasario mėnuo) [4]	sērsna yra sniego pluta, kuri susidaro, kai užšąla drėgnas viršutinis sniego sluoksnis
Balandis	sulu mēnesis (sulos mėnuo)	sulu mēnesis (sulos mėnuo) taip pat ir 1817 m. [4]	medžiuose pradeda sparčiau tekėti sula
Gegužė	lapu jeb sējas mēnesis (lapų arba sėjos mėnuo)	ziedoņa mēnesis (žydėjimo mėnuo) [6]	lapų sprogimas ir sėja
Birželis	ziedu mēnesis (žiedų mėnuo)	vasaras mēnesis (vasaros mėnuo) [4], papuves mēnesis (pūdymo mėnuo) [6]	žydėjimo metas
Liepa	siena jeb liepu mēnesis (šieno arba liepų mėnuo)	siena mēnesis (šieno mėnuo) taip pat ir 1817 m. [4]	šienapjūtė ir liepų žiedai
Rugpjūtis	suņu jeb rudzu mēnesis (šunų arba rugių mėnuo)	labības mēnesis (javų mėnuo) [4]	rugiapjūtė ir kitų javų pjūtis
Rugsėjis	sila jeb viršu mēnesis (šilo arba viržių mėnuo)	rudens mēnesis (rudens mėnuo) [4], Miķeļu mēnesis (Mykolinių mėnuo), sēņmēnesis (grybų mėnuo) [6]	šiluose žydi viržiai
Spalis	veļu jeb zemliku mēnesis (vėlių arba aukų mėnuo)	lietus mēnesis (lietaus mėnuo) [4], rudens mēnesis (rudens mėnuo) [6]	mirusių protėvių atminimas
Lapkritis	salnas mēnesis (šalnos mėnuo)	salnu mēnesis (šalnų mėnuo) [5]	šalnos ir pirmasis šaltis
Gruodis	vilku mēnesis (vilkų mėnuo)	ziemas mēnesis (žiemos mėnuo) [4]	tamsiausias metų laikas

Iš kur kilę pavadinimai: gamta, darbai ir protėviai

Latvijos universiteto tyrėja Aīda Rancāne aiškina, kad senuosiuose pavadinimuose atsispindi svarbiausi gamtos reiškiniai arba svarbiausios šventės ir ritualai. Sulos mėnuo (sulu mēnesis), jos nuomone, susijęs su laiku, kai medžiuose pradeda sparčiau tekėti sula, o pjūties arba šieno mėnuo (pļaujas jeb siena mēnesis) pavadintas pagal tuo metu atliekamus darbus [7]. Daugelį žodžių reikia paaiškinti ir šiuolaikiniam latviui. Sērsna yra sniego dangos pluta, kuri susidaro, kai užšąla drėgnas viršutinis sniego sluoksnis, ir iš šio žodžio kilo kovo pavadinimas sērsnu mēnesis (sniego plutos mėnuo). Sils (lietuviškai šilas) yra pušų miškas smėlingoje dirvoje, kurio paklotėje auga ir viržiai [6].

Abu Einhorno spalio pavadinimai susiję su protėviais. Veļi (vėlės) latvių mitologijoje yra mirusių žmonių sielos arba požemio dvasios, gyvenančios anapusiniame pasaulyje, o zemlikas yra vaišės mirusiųjų dvasioms ir kartu laikas, kai šios vaišės joms paliekamos [6]. Latvių kaimynai lietuviai senuosius mėnesių pavadinimus vartoja iki šiol. Latvijos kultūros akademijos asocijuotoji profesorė Rūta Muktupāvela pažymi, kad lietuviškas lapkritis yra lapų kritimo mėnuo ir kad net patys lietuviai ne visada supranta, kodėl kovas (trečiasis metų mėnuo) pavadintas paukščio vardu [7][17].

Kodėl skirtinguose šaltiniuose pavadinimai skiriasi

Pirmoji priežastis yra pats laiko skaičiavimo būdas. Rancāne aiškina, kad senieji mėnesiai buvo skaičiuojami pagal Mėnulio fazes: mėnuo prasidėdavo, kai danguje pasirodydavo siauras jauno Mėnulio kraštelis, ir trukdavo maždaug 29 ar 30 dienų. Todėl senieji mėnesiai neatitinka šiuolaikinių, ir kas dvejus ar trejus metus prie dvylikos mėnesių buvo pridedamas tryliktasis, šventinis mėnuo [7]. Kaip teigia Rancāne, tokiam kalendoriui palaikyti reikėjo nuolat stebėti saulėtekius, saulėlydžius, Mėnulio fazių kaitą ir žvaigždynų pasirodymą [7].

Antroji priežastis yra laikas ir vieta. Einhornas buvo Kuržemės superintendentas, o 1817 metų Vidžemės kalendoriuje kovas vadinamas pavasario mėnesiu, spalis lietaus mėnesiu, o gruodis žiemos mėnesiu [4]. Trečioji priežastis yra šiuolaikinė atranka. LSM sąraše vaikams sausis vadinamas šalčio mėnesiu [5], o žodyne Tēzaurs šalčio mėnuo yra vasario sinonimas [6]. Todėl tikrai galima pasakyti tik tai, kuris pavadinimas užrašytas kuriame šaltinyje.

Vėlių laikas: protėvių atminimo tradicija

Dažniausiai vėlių laiku (latv. veļu laiks) laikomas laikotarpis nuo Mykolinių iki Martyno dienos arba iki Visų Šventųjų dienos lapkričio 1 d., tačiau Latvių folkloro archyvo tyrėjas Guntis Pakalns pažymi, kad aprašymuose daugiausia kalbama apie spalį [8]. LSM cituoja 1767 m. išleistą Kuržemės bažnyčios istoriją, kurioje rašoma, kad vėlių laiką, vadinamą zemlikas arba Dievo dienomis, švęsdavo keturias savaites, nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d. Šiuo laikotarpiu nedirbdavo, ypač nekuldavo javų, nes tikėta, kad tuo metu iškulti grūdai nesudygs [9].

Tame pačiame užraše aprašomos ir vaišės. Valgius dėdavo ant žemės atskirame, kruopščiai iššluotame kambaryje, o vakare namų šeimininkas su degančia balana rankoje garsiai kviesdavo mirusius tėvus, gimines ir draugus ateiti valgyti ir gerti. Kai dvasios pavalgydavo, jis ant slenksčio perkirsdavo balaną kirviu ir liepdavo joms eiti atgal, tik ne per laukus [9]. Latvijos folkloro draugijos valdybos pirmininkas Andris Kapusts priduria, kad vėles kviesdavo ne prie to paties stalo, prie kurio sėdėdavo gyvieji, o į jaują, pirtį ar klėtį [9]. Per Martyno dieną dvasias žvangindami ir garsiai skanduodami išvarydavo, ir vėlių laikas baigdavosi [10].

Šiandien Aīda Rancāne siūlo neieškoti konkrečios dienos, o skirti kurį nors vakarą prisiminimams, kapų lankymui ir vaišių ruošimui [10]. Pakalns ragina uždegti žvakę, perversti šeimos albumą ir papasakoti vaikams bei anūkams, kas buvo jų protėviai [8].

Žiemos mėnesiai: vilkų, žiemos ir žvakių mėnuo

Einhorno sąraše gruodis yra vilkų mėnuo (vilku mēnesis), sausis žiemos mėnuo (ziemas mēnesis), o vasaris žvakių mėnuo (sveču mēnesis) [1][2]. Kodėl gruodis pavadintas vilkų vardu, šaltiniai tiesiogiai nepaaiškina. LSM rašo, kad po vėsių šalnų mėnesio rytų ateina tamsiausias metų laikas, vilkų mėnuo [7]. Folkloristė Aīda Rancāne Latvijos nacionalinėje enciklopedijoje mini, kad per Kalėdas kai kur simboliškai vydavo vilkus, mėtydami į mišką pagalius, kad apsaugotų nuo jų ūkį [18]. Gruodį būna ir ilgiausia metų naktis: 2026 m. žiemos saulėgrįža pagal Rygos laiką bus gruodžio 21 d. [19][20]. Kaip saulėgrįžą švęsdavo senieji latviai, skaitykite straipsnyje Žiemos saulėgrįža 2026.

Su Kalėdomis (latv. Ziemassvētki, pažodžiui Žiemos šventės) giminingas ir žiemos mėnesio (ziemas mēnesis) pavadinimas. Rancāne rašo, kad tiek pagal žodžio šaknį, tiek pagal simbolinę reikšmę Ziemassvētki glaudžiai susiję su vienu iš senojo kalendoriaus mėnesių, Žiemos mėnesiu, ir abu kartu žymi žiemos kulminaciją [18]. Einhornas šiuo vardu vadino sausį [1][2], o 1817 metų Vidžemės kalendoriuje žiemos mėnuo yra gruodis, sausis savo ruožtu yra naujųjų metų mėnuo [4]. Šiuolaikiniuose sąrašuose sausis dar vadinamas šalčio mėnesiu [5]. Kaip per metų sandūrą liedavo laimę ir burdavo ateitį, skaitykite straipsnyje Laimės liejimas ir kitos Naujųjų metų tradicijos.

Vasaris Einhorno sąraše yra žvakių mėnuo (sveču mēnesis) [1][2], taip jis vadinamas ir 1817 metų Vidžemės kalendoriuje [4]. Žodyne Tēzaurs vasaris dar vadinamas Užgavėnių, pūgų ir šalčio mėnesiu (meteņu, puteņu, sala mēnesis) [6]. Žvakių mėnesio pavadinimas siejamas su Grabnyčiomis (latv. Sveču diena, t. y. Žvakių diena) vasario 2 d. Apie jų tikėjimus ir žvakių liejimą skaitykite straipsnyje Grabnyčios vasario 2-ąją.

Kadangi senieji mėnesiai prasidėdavo nuo jaunaties [7], ir žiemos mėnesius galima skaičiuoti pagal Mėnulį: visos 2027 m. jaunačių ir pilnačių datos pagal Rygos laiką pateiktos straipsnyje Mėnulio fazės 2027. Visus metus viename lape rodo Mėnulio fazių kalendorius 2027, kuriame galima pažymėti iki aštuonių Jums svarbių dienų [21].

Ar žinojote? Nītaurės ir Mālpilio pastorius Salomonas Gubertas veikale „Stratagema oeconomicum, oder Ackerstudent“ užrašė, kaip valstiečiai skaičiuodavo metus: „Nuo Kalėdų iki Grabnyčių yra 6 savaitės“. Toliau metai buvo dalijami į laikotarpius iki Pilypo ir Jokūbo dienos, Jokūbinių, Mykolinių, Martyno dienos ir vėl iki Kalėdų. Iš viso susidaro 51 savaitė, o pridėjus dar 8 dienas „sueina visi metai“ [1].

Pilnačių vardai amerikiečių ir anglų tradicijoje

Angliškai kalbančiame pasaulyje populiarūs pilnačių vardai, kuriuos skelbia amerikiečių kalendorius The Old Farmer’s Almanac. Tai kita kultūra, o ne latvių tradicija. Almanachas rašo, kad vardai kilę iš Šiaurės Amerikos čiabuvių, kolonijinės Amerikos ir kitų Šiaurės Amerikos tradicijų, o sausio Wolf Moon greičiausiai yra angliškos kilmės pavadinimas, kurį atsivežė atvykėliai iš Europos [11].

Mėnuo	The Old Farmer’s Almanac (JAV)	Vertimas
Sausis	Wolf Moon	Vilkų mėnulis
Vasaris	Snow Moon	Sniego mėnulis
Kovas	Worm Moon	Kirmėlių mėnulis
Balandis	Pink Moon	Rožinis mėnulis (pagal floksų žiedus)
Gegužė	Flower Moon	Žiedų mėnulis
Birželis	Strawberry Moon	Braškių mėnulis
Liepa	Buck Moon	Elnių mėnulis
Rugpjūtis	Sturgeon Moon	Eršketų mėnulis
Rugsėjis	Corn Moon	Kukurūzų mėnulis
Spalis	Hunter’s Moon	Medžiotojų mėnulis
Lapkritis	Beaver Moon	Bebrų mėnulis
Gruodis	Cold Moon	Šalčio mėnulis

Kai kurie sutapimai stebina. Anišinabų tautos kovo pavadinimas Snow Crust Moon reiškia sniego plutos mėnulį, kaip ir latvių sērsnu mēnesis (sniego plutos mėnuo). Odžibvių kovo Sugar Moon žymi laiką, kai teka klevų sula, panašiai kaip latvių sulu mēnesis (sulos mėnuo) balandį. Kri ir asiniboinų tautoms lapkritis yra Frost Moon, t. y. šalnų mėnulis, kaip ir Einhorno salnas mēnesis (šalnos mėnuo) [11]. Almanachas taip pat rašo, kad kai kurios gentys, laiką skaičiavusios pagal Mėnulį, kas kelerius metus pridėdavo papildomą mėnesį, kad kalendorius nenukryptų nuo metų laikų [11]. 2026 m. Medžiotojų mėnulio pilnatis yra spalio 26 d., o Bebrų mėnulio lapkričio 24 d., ir ši pilnatis bus dar ir supermėnulis, pirmasis iš trijų iš eilės [12][13].

Mėnulis akmenyse: mėnulio akmuo ir selenitas

Mėnulio akmuo yra lauko špatas, kuriame ortoklazas kaitaliojasi su plonais albito sluoksniais [14]. Ši sandara išsklaido šviesą, ir akmens paviršiumi slysta švelnus žvilgesys. GIA šį reiškinį vadina adularescencija ir lygina su pilnatimi, šviečiančia pro ploną, aukštą debesų šydą. Hinduistų mitologijoje mėnulio akmuo yra kilęs iš sustingusių Mėnulio spindulių [15]. Mėnulio akmens kietumas yra nuo 6 iki 6,5, o jo blizgesys jautrus, todėl akmenį laikykite atsargiai ir ilgai nekaitinkite [14]. Poliruotus akmenis ir apyrankę rasite kategorijoje Mėnulio akmuo.

Mėnulio akmuo su švelniu melsvu švytėjimu, vadinamu adularescencija

Selenito pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio Mėnulį, nes anksčiau tikėta, kad šis mineralas pilnėja ir dyla kartu su Mėnulio fazėmis [16]. Tai labai minkštas gipsas, kurio kietumas yra 2; jo nemirkykite vandenyje ir valykite tik sausa šluoste [16]. Mėnulio temai tinka Mėnulio pjautuvo formos selenito indas, o kitų formų selenito gaminius, nuo lazdelių iki lempų, rasite kategorijoje Selenitas.

Daugelis kristalų mėgėjų valo savo akmenis pilnaties šviesoje, padėdami juos ant palangės. Jei ir Jūs taip darote, nuimkite juos ryte, kol jų dar nepasiekė saulės spinduliai. Ametistas ir rožinis kvarcas ilgai laikomi saulėje gali išblukti, o permatomas kalnų krištolo rutulys saulėje veikia kaip lęšis [14]. Kiekvieno akmens priežiūros reikalavimai apibendrinti priežiūros lentelėje, o apie šiuolaikinius gimimo mėnesio akmenis skaitykite straipsnyje Gimimo mėnesio akmenys.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuris mėnuo yra vėlių mėnuo?

Vėlių mėnuo (latv. veļu mēnesis) yra spalis. Paulius Einhornas 1649 m. jį vadino vėlių arba aukų mėnesiu (veļu jeb zemliku mēnesis), ir abu pavadinimai susiję su mirusių protėvių atminimu: veļi (vėlės) yra mirusiųjų sielos, o zemlikas yra vaišės mirusiųjų dvasioms.

Kaip senieji latviai vadino sausį?

Einhorno 1649 m. sąraše sausis yra žiemos mėnuo (ziemas mēnesis). Šiuolaikiniuose sąrašuose jis vadinamas ir šalčio mėnesiu (sala mēnesis), o 1817 m. Vidžemės kalendoriuje jis yra naujųjų metų mėnuo (jauna gada mēnesis).

Kaip senieji latviai vadino gruodį?

Pauliaus Einhorno 1649 m. sąraše gruodis yra vilkų mėnuo (vilku mēnesis), taip jis vadinamas ir šiuolaikiniuose sąrašuose. 1817 metų Vidžemės kalendoriuje gruodis yra žiemos mėnuo (ziemas mēnesis).

Kaip senieji latviai vadino vasarį?

Einhorno sąraše vasaris yra žvakių mėnuo (sveču mēnesis), kaip ir 1817 metų Vidžemės kalendoriuje. Žodyne Tēzaurs vasaris vadinamas ir Užgavėnių, pūgų bei šalčio mėnesiu (meteņu, puteņu, sala mēnesis).

Kodėl senieji latviai kai kuriais metais turėjo 13 mėnesių?

Senieji mėnesiai buvo skaičiuojami pagal Mėnulio fazes ir trukdavo maždaug 29 ar 30 dienų. Dvylika tokių mėnesių yra maždaug 11 dienų trumpesni už Saulės metus, todėl kas dvejus ar trejus metus pridėdavo tryliktąjį, šventinį mėnesį.

Kada būna vėlių laikas?

Dažniausiai vėlių laiku laikomas laikotarpis nuo Mykolinių iki Martyno dienos arba iki Visų Šventųjų dienos lapkričio 1 d. Folkloro užrašuose daugiausia kalbama apie spalį.

Kaip vadinasi spalio pilnatis?

Amerikiečių kalendoriuje The Old Farmer’s Almanac spalio pilnatis vadinama Medžiotojų mėnuliu (Hunter’s Moon). 2026 m. ji yra spalio 26 d. Latvių liaudies kalendoriuje spalis yra vėlių mėnuo (veļu mēnesis).

Vėlių, šalnų ir vilkų mėnuo: senieji latvių mėnesių pavadinimai ir pilnačių vardai